Žūklės paslaptys „Facebook'e“: prisijunk ir tu.
Pasak ichtiologų, stintos pradeda būriuotis ties Kuršių marių įplauka lapkričio pabaigoje, tačiau tuo metu jos suka ratus jūroje, kol spusteli pirmieji šalčiai. Melnragės žvejo Mindaugo Kulakausko žodžiais, pirmosios stintos ties uosto vartais šiemet į gaudykles pakliuvo spalio pabaigoje, nors tokiu metu šios agurkų šviežuma kvepiančios žuvys laikosi atokiai nuo mūsų krantų.
Po poros savaičių viena kita stinta pakliuvo ant Danės žiotyse ir nuo Smiltynės krantinių žuvis gaudančių meškeriotojų kabliukų. Šis signalas neliko nepastebėtas stintų meškeriojimo entuziastų, paprastai laukiančių, kol Kuršmares sukaustys ledas ir galima bus šias žuvis gaudyti ties Juodkrante, kur yra vieni geriausių stintų gaudymo plotai.
Pastaraisiais metais ledmečio sezonas Kuršių mariose vis sunkiau prognozuojamas, o meškeriojimui tinkamas saugus ledas išsilaiko vidutiniškai trumpiau nei prieš dešimtmetį, todėl vis daugiau meškeriotojų stintas gaudo nuo uostamiesčio ir Smiltynės krantinių. Stintų būriai migruoja į marias, laikydamiesi kranto, todėl jas gaudyti įmanoma tokiomis pat meškerėmis, kokiomis vasarą meškeriojamos kuojos ir ešeriai.
Skirtumas tas, kad nenaudojamos plūdės, o lengvi svareliai pakeičiami stambiais 15-20 g gramzdais. Vietoj vieno kabliuko aukščiau gramzdo prie pagrindinio valo trumpais pavadėliais tvirtinami trys. Tarp pavadėlių – maždaug 0,5-0,7 m atstumas. Kabliukai naudojami šiek tiek mažesni nei meškeriojant nuo ledo – 8-6 numerio.
Kiekvienas meškeriotojas dažniausiai užmeta ne vieną, o 2-3 meškeres. Masalai užmetami netoli krantinės – 0,5-2 m atstumu. Sunkūs gramzdai užtikrina vertikalią masalų virtinių padėtį vandenyje. Tai labai svarbu, nes dažnai tėkmė iš marių būna stiproka. Patyrę meškeriotojai kiekviena naudojama meškere masalus užmeta į skirtingą gelmę, nes stintų būreliai migruoja tiek palei dugną, tiek seklesniuose vandens sluoksniuose. Tad toks masalų išdėstymas užtikrina didesnę stintų kibimo tikimybę.
Populiariausias, o tuo pačiu ir geriausias masalas – aitriai kvepiantis stintos žuvienos gabalėlis.
Populiariausias, o tuo pačiu ir geriausias masalas – aitriai kvepiantis stintos žuvienos gabalėlis. Tačiau, kad turėtum tokio masalo, reikia iš pradžių sumeškerioti nors vieną stintą. Dažnai meškeriotojai viens iš kito skolinasi vieną stintą, o paskui, kai sumeškerioja jų patys, grąžina skolą. Kas ateina ant krantinės pirmas ir pasiskolinti masalą neturi iš ko suvilioti pirmą žuvelę naudoja kitos kvapios žuvienos gabalėlį (silkė, strimėlė, kilkė), musės ar uodo trūklio lervas.
 |
| Kuojos žuvieną apipurškus stintos ar silkės kvapą skleidžiančia esencija, efektas – toks pat, kaip ir veriant ant kabliuko stintos gabaliukus |
Tačiau dabar sėkmingai galima naudoti ir kuojos gabaliuką, nes vos ne kiekvienoje meškeriojimo reikmenų parduotuvėje galima įsigyti „Eurobaits“ eterinių esencijų, tarp kurių yra ir stintos kvapą skleidžiantis sirupas. Pakanka mažytį lašą kaptelti ant masalo ir jis pusdienį skleis reikiamą ir toli juntamą aromatą.
Stintos dabar meškeriojamos tokiu metų laiku, kai oras meškeriotojų nedžiugina, dažnai lynoja, o dangus nuolat apniukęs. Kuršių marių vanduo – taip pat drumstokas, todėl masalus žuvys prastai mato. Kad stintos turėtų ne tik kvepiantį, bet ir matomą orientyrą, dažnas meškeriotojas virš kabliuko ant pavadėlio užveria švytintį karoliuką. Kai kas naudoja blizgučiais dekoruotus kabliukus.
Žinoma, sėkmė – dalykas permainingas, gali pasitaikyti ir taip, kad stintų tuntai trauks palei Smiltynės, o ne palei uosto krantines. Tad daugelis stintas gaudančių nuo krantinių meškeriotojų sako, kad svarbiausia yra nenuleisti nosies ir apsišarvuoti kantrybe. Kai merkia lietus, laukimas – ne ypač komfortiškas, tačiau niekada nebūna taip, kad kažkuriuo metu stintos nepradėtų kibti, o tada reikia nežiopsoti.
 |
| Kad stintos drumstokame vandenyje geriau pamatytų masalus, virš kabliukų užveriami švytintys rutuliukai |
