Na, o nuo tokios logikos – tik vienas žingsnis iki keliaklupsčiavimo ikonoms, kurias specialiai kuria suinteresuoti žūklės turizmo plėtra sluoksniai, pasitelkę samdytus praktikus. Ikonos, apibrėžiančios būtinybę meškerioti būtinai vienais ar kitais masalais, naudoti tik vienokius kabliukus ir montažus, dažnai užgožia meškeriojimo esmę, todėl bet kokios išankstinės nuostatos reikia kratytis.
Keliaklupsčiavimas ikonoms
Viena tokių ikonų teigia, kad pilkeris („Solvkroken“ tipo „klumpė“) – universaliausias menkių masalas. Tiesa, didmenkės strimgalviais vaikytis masalus nenusiteikusios, nes nėra tokios vikrios kaip saidos ir mieliau renkasi pasyvesnį grobį, tačiau greito dreifo metu pilkeris joms irgi nelabai patrauklus, nes šmėkščioja prieš akis aukštyn žemyn kaip kipšiukas iš tabokinės. Todėl šiaurės platumų ikona – pilkeris patikimas, tačiau ne pats veiksmingiausias masalas trofėjinėms menkėms (per 10 kg) gundyti.
Kita ikona, apie kurią jums būtų ir nebūtų dalykų pripasakos pardavėjas bet kurioje lietuviškoje meškeriojimo įrankių parduotuvėje, tai – žuvies galvą imituojantis specialios konstrukcijos galvakablis. Tokie galvakabliai liejami nuo 500 iki 1000 g masės, tad teoriškai jie tinka nugramzdinti masalą į 200-300 m gelmę. Galvakablio pabarzdėje ir pakaušyje įlietos kilpos, prie kurių žiedais pritvirtinti stambūs trišakiai. Galvakablio forma primena pasagą, kurios vidiniame apskritime styro į korpusą įlieti du stangrios vielos strypeliai, nukreipti į atvirąją galvakablio pusę. Stypeliai skirti pasmeigti tikrą silkę ar nedidelę saidą arba guminuką. Bet tiek natūralus, tiek dirbtinis masalas pasmeigtas laikosi prastai, jei nepriveršite jo plastiko dirželiu-fiksatoriumi, po kelių mostelėjimų meškerykočiu masalas paprasčiausiai nusmuks ir leisis į savarankišką plaukiojimą.
Esą, kad būtų veiksmingesni, galvakabliai dažomi rėksmingomis spalvomis, tačiau, atvirai kalbant, tai mažai padeda. Šiaurės platumose, žinoma, šiuo galvakablio ir masalo deriniu taip pat kažką sumeškeriosite, tačiau po kelių bandymų įsitikinsite, kad tandemas – gana nejudrus ir sunkokai valdomas, o svarbiausia, kad jis nuo menkiausio nereglamentuoto timptelėjimo sklendžia į šoną, tad netrukus „surenka“ greta užmestų meškerių valus. Kad netektų gaišti laiko narpliojant supintus valus, šios „ikonos“ geriausiai iš viso atsisakyti. Be to, šis galvakablis netinka ir velkei, todėl netikėkite, kai pardavėjai bandys jus įtikinti, kad šis galvakablis naudojamas otų gaudymui.
Fantazinės imitacijos
Įvairiausios kalmarų, sepijų, aštuonkojų ir kitokių fantazinių gyvūnų imitacijos – dar viena ikona, kuriai keliaklupsčiaujama. Paprastai jos labai rėksmingai nuspalvintos, todėl jų montažai ypač efektingai atrodo pakuotėse. Montažas susideda iš jungties, t.y. pentino, įmauto į spalvingą plastiko vamzdelį, ir jo gale pritvirtinto „gyvūno“, kuris skęsta maskatuojančiame punde ryškių guminių arba plastikinių karpinių. Montažus paprastai rekomenduojama naudoti poroje su pilkeriais bei guminukais ir tvirtinti juos virš pagrindinio masalo. Tokie montažai taikliai pavadinti Bonifacijaus perukais, matyt, pabrėžiant, kad tai – atostoginiai žaisliukai. Kažkas panašaus į pliažinius skėčius.
Kadangi tokių masalų mums taip pat įpiršo, mes juos stropiai išbandėme ir įsitikinome, kad šiaurės platumų žuvys jiems abejingos. Išskyrus tai, kad Bonifacijaus perukai apsunkina masalų tandemo valdymą, jokio kito efekto jie nepademonstravo. Mitas – klaidingas. Tiesa, čia kaip ir visuose mitiniuose dalykuose yra viena išimtis – krevečių imitacijos „Garnelen“, kuriomis dekoruojami 4/0-6/0 apvalios formos kabliukai su užriestu geluonimi. Imitacijų spalva dažniausiai rožinė, balkšva arba gintarinė, imituojanti pusiau skaidrius gelmėje gyvenančių krevečių kūnelius, arba purpurinė , kuria puošiasi karališkosios krevetės. Tokių masalų gamoje nepralenkiamas favoritas „Balzer“ ekspertų sukurta purpurinė „Magic Shrimp“ (kabliukas 6/0) imitacija, kurią trofėjų medžiotojai vadina jūrine musele ir naudoja gaudyti raudonus gelmių ešerius.
Nebylus žavesys
Nerašyta taisyklė sako, kad išimtys tik patvirtina taisyklę. Matyt, šiaurės platumose apskritai rėksmingi masalai nekotiruojami. Čia – prislopintų spalvų, pastelinių tonų, kuriais sutvista vaivorykštinė silkutės nugarėlė, blankių siluetų, kuriuos imituoja skleidžiantys fosforinę šviesą guminukai, sfera. Ne veltui Sorojos saloje reziduojančio Dariaus Ignatavičiaus mėgstamiausias masalas – „Savage“ guminukas, imituojantis 600 g silkę.
Antra, galvakablis su įlietu į svarelį kabliuku greitai gramzdina elastingą masalą ir užtikrina puikų guminuko žaismą, kuris magiškai veikia didmenkes, nes šioms rajūnėms nesimpatiški pernelyg eiklūs masalai, tačiau ir kabančio ant kabliuko kaip mazgotė kąsnio jos negriebia. Guminukas šiaurės platumose – kaip tik tai, ką geras daktaras išrašytų ligoniui. Šis masalas sklendžia, vartosi nuo šono ant šono, vibruoja visu korpusu ir išraiškingai viksi uodega, kurią „užveda“ plati mentė. Didmenkei tai kelia nebylų žavesį ir ji atveria plačius žabtus, kad nerūpestingas grobis įplauktų į juos pats. Todėl guminuką profesionalai šiandien laiko geriausiu trofėjinių menkių ir otų masalu.
Klasikinė tokio masalo ekonominė versija – 20-25 cm “Relax” guminuko-žuvelės ir 200-700 g galvakablio tandemas. Šiek tiek brangesnė versija – su „Mann‘s“ žuvele. Tiek viena, tiek kita versija ekspedicijos metu puikiai masino didmenkes, jomis taip pat sugauta stambių saidų ir pikšų. Galvakablis gali būti ne tik klasikinio rutulio, bet ir kulkos, suploto ovalo, „klumpės“ formos. Be to, klasikiniams galvakabliams su įlietu į svarelį kabliu nė kiek nenusileidžia galvakabliai, prie kurių kabliukai tvirtinami į auselę įvertu žiedeliu. Tokia lanksti jungtis, kai dreifo greitis – menkas, pagyvina masalo žaismą.
