Tapk Žūklės draugu tinkle FACEBOOK, keiskis informacija.
Vis dėlto daugelis sutiks, kad liepos mėnesį stambias plėšriąsias žuvis geriausia vilioti masalais, maksimaliai imituojančiais grobį – ūgtelėjusias žuveles. Na, o tokie masalai – vobleriai. Kita vertus, daugelis spiningininkų pasakys, kad šiame teiginyje nieko naujo. Kiekvieno žvejo masalinėje – voblerių gama, tačiau yra vienas niuansas: daugelis modelių, kuriuos naudoja spiningininkai – klasikiniai.
Skirtumai tarp masalų
Vobleriai skirstomi į plaukiančius t.y. lengvesnius už vandenį, skęstančius, t.y. sunkesnius už vandenį, ir neutralaus plūdurumo, t.y. turinčius maždaug vienodą lyginamąjį svorį su vandeniu. Spiningo ekspertai pagrįstai mano, kad pirmieji vobleriai buvo lengvesni už vandenį, nes 1936 metais suomių meškeriotojas Lauris Rapala pirmuosius žinomus voblerius pasigamino iš pušies žievės ir apklijavo juos folija, išimta iš cigarečių pakuotės.
Kitas voblerių klasifikacijos kriterijus – forma. Klasikinių voblerių korpusų formos trys: FAT – lašo formos, trumpi ir apkūnūs, SHAD – plokštoki ir platūs, MINNOW – verpstės formos vobleriai. Trečias klasikinių voblerių požymis – pažiaunėje įklijuotas liežuvėlis, kuris padeda masalui panerti ir vinguriuoti.
Netradiciniai modeliai
Statistika rodo, klasikiniai vobleriai šių metų vidurvasarį nėra ypač veiksmingas masalas, tačiau ypatingai sėkmingai naudojami netradiciniai „rattlin“ tipo vobleriai. „Rattlin“ tipo vobleriai iš pirmo žvilgsnio gana nepatrauklūs, plokšti kaip lenta. Gali pamanyti, kad jie išpjauti iš lakšto. Paprastai šie vobleriai forma primena karosėlį arba plakio jauniklį.
Kad šie masalai netradiciniai, rodo jų konstrukcija – „rarttlin“ tipo vobleriai neturi liežuvėlių, o kilpelė valui tvirtinti įtaisyta ne masalo nosyje, o ant nugaros. Kita vertus, į akis iškart krinta, kad plokščių kaip lenta masalų kakta neproporcingai plati. Ši „rattlin“ voblerių konstrukcijos ypatybė labai svarbi. Kai masalas nugrimzta, kiek reikia, ir imamas plukdyti, vandens pasipriešinimas į plačią kaktą išjudina voblerį ir jis ima vibruoti. Iš šono atrodo, kad masalas karštligiškai blaškosi iš šono į šoną. Jis nukrypsta nuo plaukimo krypties labai nedaug, tačiau virpesiai labai dažni.
Suprantama, kad toks masalas sukelia labai stiprius vandens virpesius, sklindančius į šonus kelias dešimtis metrų. Kadangi „rattlin“ tipo vobleriai vibruoja kaip styga ir skleidžia labai stiprius virpesius, jie ne tik veiksmingai provokuoja plėšrūnus, bet ir yra labai universalūs. Plokšti kaip lenta vobleriai vilioja daugelio rūšių žuvis. Vidurvasarį klajojančius po ežerų plotus ešerius šie masalai paskatina skubėti prie apetitą keliančio objekto kelias dešimtis metrų ir nieko nelaukiant atakuoti, o sterkus, tūnančius palei dugną ir nelinkusius vytis grobio, jie paskatina akyliau žvalgytis. Lydekos artėjant vibruojančiam kaip styga masalui suklūsta ir pasiruošia lemtingam šuoliui. Net salačiai ir šapalai skuba prie skleidžiančio stiprius virpesius objekto strimgalviais ir nė negalvoja stabtelti ir įsižiūrėti į sprunkantį objektą įdėmiau.
Žūklės ypatumai
Norint sėkmingai žvejoti plokščiais kaip lenta masalais, reikia žinoti kelias taisykles. Pirma, reikia bent apytikriai žinoti žūklavietės gylį ir nugramzdinti sunkesnį už vandenį masalą tiek, kad jis plauktų palei dugną.
Antra, masalą reikia plukdyti kintančiu tempu – tai lėčiau, tai greičiau, tačiau be pauzių, nes jis iškart nustoja vibruoti. Trečia, reikia parinkti tinkamą masalo spalvą. Geriausi sidabrinės spalvos masalai, tačiau drumstokame vandenyje praverčia ryškūs, o kartais ir raudoni, vėžius imituojantys masalai. Ketvirta, ežere šiuos masalus reikia plukdyti greičiau, o upėje – lėčiau. „Rattlin“ tipo vobleriai tinka vilioti visų rūšių plėšriąsias žuvis.
