Spausk čia, tapk ŽŪKLĖS draugu FACEBOOK tinkle.
Kita problema, kaip šį praktiškai besvorį masalą užmesti reikiamą atstumą? Šią problemą dabar padeda spręsti naujos kartos galvakabliai iš volframo.
Naudoja avižėles
Nors švino tankis didelis, tačiau šis metalas – ne rekordininkas. Volframo tankis – didesnis, todėl iš šio metalo pagaminta detalė sveria daugiau nei tokių pat gabaritų gaminys iš švino. Tad neatsitiktinai volframinės avižėlės poledinio meškeriojimo praktikoje visiškai išstūmė švinines, ir pastarosios dabar tapo retenybe, o maždaug prieš dešmtmetį pradėti plačiai naudoti volframiniai pavadėliai išsprendė svarbią spiningininkų problemą – padeda į nemažą gelmę nugramzdinti mažus velkės masalus.
Panašu, kad dabar volframas skverbiasi į mikromasalų arba vadinamosios ultralengvos klasės spiningavimo sritį. Lygiai taip pat kaip ir kažkada poledinio meškeriojimo praktikoje, kai reikėjo greitai į didelę gelmę nugramzdinti nedidelius masalėlius, taip ir spiningininkams, meškeriojantiems 2-3 cm dydžio guminukais, reikia ne tik pakankamai toli, bet labai taikliai užmesti praktiškai besvorius masalus. Tad jau anksčiau dalis spininginingų ėmė naudoti šiam reikalui stambias volframines avižėles, tačiau jų kabliukai – nedideli, pritaikyti meškerioti žieminiais masalais, o ne guminukais.
Būtinas plonas valas
Kai meškeriojama miniatiūriniais masalais, kurių masė 2-3 g, nori nenori pirmiausiai tenka naudoti maksimaliai ploną valą ir prieš išvyką prie vandens pasitikrinti ar įrankis tvarkingas, t.y., ar valas tinkamai užvyniotas ant ritės. Standartas toks: į spiningo valo būgnelį turi būti privyniota valo tiek, kad iki būgnelio priekinės briaunos liktų tik pora milimetrų. Tai leidžia tikėtis, kad masalą, sveriantį kelis gramus, bus įmanoma užmesti pakankamai toli.
Tiesa, yra ir kita sąlyga: valo skersmuo turi neviršyti 0,15 mm. Tačiau dabartinėje spiningavimo praktikoje tokio skersmens tradicinis vienagyslis valas laikomas storoku ir neužtikrinančiu komfortiško masalo svaidymo. Deja, mažinti naudojamo meškerioti mikromasalais vienagyslio valo skersmenį galima dar pora dešimtųjų milimetro, bet ne daugiau, nes iškils problemų traukiant kiekvieną stambesnę žuvį. Antra, meškeriojant tokiu plonu valu teks gerokai paploninti piniginę, nes menkiausias masalo kontaktas su kliuviniu – tai vienas garantuotai prarastas masalas. Ekspertai teigia, kad naujas galimybes šioje srityje atskleidžia plonyčiai pinti valai.
Štai „Cormoran“ valų asortimente dabar yra net 0,06 mm skersmens „Power-X“ pintas valas, kuris specialiai gaminamas žūklei „ultralight“ stiliumi. Juo galima kelių gramų masalą užmesti pakankamai toli, tačiau meškeriojimas plonytėmis pintų valų gijomis turi ne tik privalumų, bet ir ydų, iš kurių labiausiai erzinanti – valo susimazgymo tikimybė. Ji pakankamai didelė, o atmazgyti lauko sąlygomis pintą valą – labai sunku, todėl leistis meškerioti be atsarginio valo būgnelio su antru reikiamo skersmens pintu valu nepatartina.
Privalumas – didesnė masė
Trijų centimetrų guminukas ar vobleris – tai ultralengvos spiningo masalų klasės standartas. Tokių gabaritų masalus sunku ne tik užmesti, bet ir valdyti. Tokio pat dydžio blizgelė – masyvesnė, ją galima nuviesti toliau ir taikliau, todėl spinigininkai nuolat ieškojo versijos, kuri leistų suteikti praktiškai besvoriui guminukui didesnę masę. Mat nedidelėse upėse blizgė prieš guminuką pralošia nemažai taškų. Štai tipišką situacija: masalą reikia užmesti nedidelėje upėje į duburį, kurį iš vienos pusės riboja sekluma, o iš kitos – status medžių šaknimis apraizgytas krantas. Net jei ir pavyks taikliai nusviesti blizgę, teks ją greitai plukdyti link savęs, kad trišakis neužkliūtų už srovės skalaujamo medžio šaknų, todėl masalas reikiamoje vietoje – pačiame duburyje lankysis trumpai, o tiksliau – labai trumpai, kad jį pastebėtų, o tuo labiau ryžtųsi atakuoti ešerys ar šapalas. Blogai ir tai, kad blizgę negalima dėl jau minėtos priežasties nugramzdinti į duburio gelmę ir tenka ją plukdyti gana arti vandens paviršiaus.
Mažas ir lengvas, tačiau būtinai ilgaliežuvis vobleriukas – pranašesnis: jį galima reikiamon vieton, o konkrečiai iki tolimojo duburio pakraščio nuplukdyti pasroviui vandeniu. Masalas paners giliau, tačiau tikimybė, kad jis kontaktuos su kliuviniu – daug didesnė nei meškeriojant blizge. Todėl tenka kontroliuoti voblerio panėrimo gylį, tad šis masalas taip pat plaukia nepakankamai giliai, o svarbiausia taip pat pakankamai greitai atsiduria už duburio ribų.
Kitas reikalas – guminukas. Tokiose situacijose jie daug pranašesni, tačiau ne standartinio dydžio ( 5-9 cm), o trigubai mažesni masalai? Tokio dydžio guminuką įmanoma užverti tik ant 1-2 g švininio galvakablio, kurio masės nepakaks ne tik 15, bet ir 10 m taikliai užmesti masalą. Jei panaudosime masyvesnį galvakablį, jo gabaritai absoliučiai nesiderins su mikromasalu. Jei norite įsitikinti, kad toks derinys – netinka meškerioti žuvis, pabandykite 4-5 g galvakabliu užmesti 3 cm guminuką ir suvilioti paprasčiausią ešerį. Vargu, ar pavyks... Akvaizdu jog reikalingas didesnės masės ir mažesnių gabaritų galvakablis. Kur jį paimti? Pasirodo, jau gaminami švininių galvakablių pakaitalai iš volframo. Tokių pat gabaritų volframiniai galvakabliai – beveik dvigubai masyvesni. Na, o 4-8 g miniatiūrinių galvakablių panaudojimas užtikrina ne tik pakankamai tolimą guminukų užmetimą, bet ir nedarko masalo vaizdo.
Optimalus variantas
Užvertus ant proporcingai atitinkančių mažų guminukų matmenis volframinių galvakablių masalus galima labai sėkmingai naudoti ne tik nedidelėse ir vidutinėse upėse, bet ir ežeruose ir tvenkiniuose. Su tokiais nedarkančiais masalo išvaizdos galvakabliais suderintus guminukus noriai atakuoja duburiuose šeimininkaujantys šapalai, jais galima iš slėptuvės išvilioti atsargią meknę, pasitaiko, jog užkimba karšiai ir kuojos, kiršliai ir upėtakiai.
Ežeruose ir tvenkiniuose pagrindinis mikromasalų taikinys – ešeriai, kurie miniatiūrinius elastingus masalus taip pat atakuoja labai noriai. Tad ultralengvos klasės guminukų deriniai su volframiniais galvakabliais – optimalus variantas, tačiau yra viena problema. Miniatiūrinius galvakablius neįmanoma panaudoti nė su vienu iki šiol sukurtų metalinių pavadėlių lydekų meškerojimui, nes pavadėliai suvaržo ultralengvo masalo žaismą ir jis tampa nepatrauklus žuvims. Todėl spiningininkas iš anksto turi susitaikyti, jog visada reali tikimybė prarasti puikų masalą, jei jį atakuos lydeka.
