Klaipėdos smulkieji verslininkai tiesia ranką į savivaldybę

Neseniai įsikūrusi taryba paruošė priemonių planą, kaip būtų galima paskatinti verslumą regione. Visų priemonių įgyvendinimas atsieitų apie 4 mln. Lt. Uostamiesčio politikams verslininkai pateikė išbraukytą sąrašą ir prašo paremti iš miesto biudžeto bent pačias pagrindines priemones, kurioms prireiktų apie 650 tūkst. Lt. Tačiau valdininkai ir šiam nelinkę skirti pinigų.

„Kartais atrodo, kad kažkas iš principo nenori šių priemonių įgyvendinti“, – teigė smulkiuosius verslininkus atstovaujantis Aras Mileška.

Anot jo, kituose Lietuvos miestuose yra priimta finansuoti moksleivių verslumo ugdymą, rengti jaunimo turnyrus, organizuoti tyrimus. Būtent tam finansavimo smulkieji ir siekia.

Pasak A.Mileškos, versle paprastai išlieka tik 5 iš 100 tik įkurtų nedidelių įmonių. „Tie, kurie dalyvauja verslo turnyruose paprastai iš lieka 9 iš 10“, – tokią statistiką pažėrė A.Mileška. Anot jo, tokie turnyrai, po kurių verslo idėją turintieji gauna finansavimą veiklos pradžiai, atsiperka labai greitai. Jau per porą metų skirta finansinė injekcija sugrįžta per mokesčius.

Uostamiestis iki šiolei neturi ir verslo inkubatoriaus, kuriame butų teikiama informacija apie verslo kūrimą, galimybes mieste. Kritikos strėlės skrenda ir į Klaipėdos ekonomikos plėtros agentūrą. Esą šiuo metu jos darbas vargiai tenkina verslininkus, o planai skamba tarsi šūkiai.

Tačiau Klaipėdos politikai kol kas gana skeptiškai vertina naujosios tarybos darbą ir pasigenda konkretumo.

„Paskaičiuota, kad per metus verslui suteikiame lengvatų už 4-5 mln. Lt. Tai gal jos nereikalingos?“-retoriškai klausė vicemeras Artūras Šulcas.

Naujoji taryba įpareigota dar kartą peržiūrėti savo planus. Vėliau jas analizuos miesto politikai.