Ant skolų aukuro – ir miesto autobusai

Vilniaus miesto savivaldybę šiuo metu sunkiai slegia 362,6 mln. Lt skolos, neįskaitant paskolas bankams. Neturėdama lėšų, kuriomis galėtų jas padengti, savivaldybė griebiasi įvairių būdų, kaip išbristi iš šio liūno. Praėjusią savaitę savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas pasirašė leidimą, kuriuo remdamasi bendrovė „Vilniaus autobusai“ bankui įkeitė 85 naujausius savo autobusus. Anot „Vilniaus autobusų“ direktoriaus Gintaro Nakučio, įkeisti transporto priemones buvo nuspręsta, nes įmonė negalėjo pradėti išmokėti paimtos paskolos.

„Kadangi savivaldybė mums neturėjo iš ko duoti pinigų už lengvatinių bilietų kompensacijas, kurias ji privalo mums padengti, 2007-aisias buvome priversti imti 35 mln. Lt paskolą iš „Swedbank“. Jau nuo praėjusių metų gegužės turėjome kas mėnesį mokėti 3 mln. Lt, tačiau neišgalėjome, todėl buvome priversti ieškoti kitų išeičių“, – aiškino G.Nakutis.

Jo tvirtinimu, bankas sutiko faktoringo sutartį perrašyti į kredito sutartį. „Taip nukėlėme paskolos grąžinimą iki kitų metų. Be to, pirmus metus, tai yra šiemet, neturime mokėti jokių palūkanų, o nuo kitų metų, iš viso 3 metus, bankui turėtume mokėti per mėnesį 1 mln. Lt. Už tai turėjome įkeisti 85 autobusus“, – sakė G.Nakutis.

Jeigu kitais metais „Vilniaus autobusai“ nebus pajėgūs mokėti 1 mln. Lt kas mėnesį bankui, šis pasiims visas 85 visuomeninio transporto priemones, kurių rinkos vertė siekia 2 mln. 947 tūkst. 500 Lt. Tačiau G.Nakutis nusiteikęs optimistiškai: „Iki kitų metų dar toli, dar anksti kalbėti, kas būtų, jeigu būtų.“ Šiuo metu savivaldybė įmonei skolinga 73 mln. Lt.

Bendrovė „Vilniaus troleibusai“ 2007-aisiais ėmė analogišką paskolą kaip „Vilniaus autobusai“. Tačiau, pasak naujojo „Vilniaus troleibusų“ vadovo Vidmanto Striškos, bendrovė paskolą grąžinti turės pradėti nuo kitų metų. „Mes troleibusų neįkeitėme. Turbūt suprantama kodėl – antrinėje rinkoje troleibusai nėra labai reikalingi“, – aiškino V.Striška.

„Vilniaus troleibusų“ direktorius dėl skolų nėra linkęs tiesiogiai kaltinti savivaldybės. „Mums skolinga ne savivaldybė, o jos įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Jos skola siekia 46 mln. Lt“, – tikino V.Striška.

„Susisiekimo paslaugos“ savo ruožtu negali grąžinti skolų, nes Vilniaus miesto savivaldybė savo įmonei skolinga 135 mln. Lt. „Mes šiuo atveju esame tik tarpininkai, per kuriuos eina pinigai. Realiai ši milijoninė skola su mumis nesusijusi“, – aiškino bendrovės direktorius Gintas Bliuvas.

Didžiausios skolos

Apie 14 mln. Lt savivaldybė skolinga bendrovei „Grinda“. Jos direktorius Algimantas Vilūnas tikino, kad prieš Naujuosius metus savivaldybė susizgribo grąžinti 5 mln. Lt.

„Stengiamės su savivaldybe bendrauti gražiai, derėtis. Dažniausiai jie supranta mūsų poreikius. O ir dėl atlyginimų nėra didelės tragedijos – jie vėluoja porą mėnesių“, – sakė A.Vilūnas. Jo tvirtinimu, artimiausiu metu bus bandoma ieškoti būdų, kaip atsikratyti likusios skolos: „Gal įkeisime ją (skolą – aut. past.) bankui.“

Už paslaugų atlikimą nesumokama ir bendrovei „Stebulė“. Anot bendrovės direktoriaus Stanislovo Tamulevičiaus, savivaldybė už sanitarinį miesto valymą, viešųjų tualetų priežiūrą, medžių genėjimą ir kitas priežiūros paslaugas paskutinį kartą su bendrove atsiskaitė 2009-ųjų kovą. „Mes suprantame savivaldybę, nuolat su ja deramės ir tikime, kad anksčiau ar vėliau ji sumokės susidariusią 17,4 mln. Lt skolą“, – sakė S.Tamulevičius. Jo tvirtinimu, Vilnių prižiūrintys darbuotojai atlyginimo negauna nuo praėjusių metų spalio.

Vilniaus savivaldybė dar nėra atsiskaičiusi su bendrove „Kauno tiltai“, kuri remontavo Lazdynų tiltą. Vilnius Kauno įmonei skolingas 63,9 mln. Lt. Tačiau, anot V.Navicko, ši skola tik faktinė. „Skola įrašyta dokumentuose tik todėl, kad darbai atlikti, o mes dar negavome iš Europos Sąjungos pinigų, skirtų tilto rekonstrukcijai. Kai tik pinigai pasieks mus, iš karto atsiskaitysime su „Kauno tiltais“, – sakė V.Navickas. Jo tvirtinimu, analogiška situacija ir su Vakarinį aplinkkelį stačiusia bendrove „Panevėžio keliai“, kuriai savivaldybė skolinga 37 mln. Lt.

Privatizacija, efektyvumas ir žemių pripirkimas

Neįskaičiuojant paskolų, pasiimtų iš banko, Vilniaus miesto savivaldybės skolos siekia 362,6 mln. Lt. Miesto meras nemato kitos išeities, kaip tik efektyvinti savivaldybės įmonių veiklą ir privatizuoti miesto turtą: „Čia viskas vyksta kaip realiame gyvenime. Ką žmogus daro, jei turi grąžinti skolą, o daugiau skolintis negali? Eina pas kaimynus, bankus skolintis pinigų arba bando parduoti tai, ką dar turi.“

Anot mero, visų pirma pačios įmonės turi rūpintis, kad skolų būtų išvengiama. „Su miestą prižiūrinčiomis įmonėmis esame sudarę sutartis, kad mes išmokame jiems tą dalį pinigų, kuri reikalinga darbuotojų užmokesčiui sumokėti. Su kitomis įmonėmis pagal sutartį yra mokami delspinigiai, kai kurios įmonės sutinka šiek tiek atidėti skolos grąžinimo terminą“, – „15min“ aiškino meras.

Savivaldybės įmonėms įsakyta peržiūrėti savo veiklą ir susidėlioti prioritetus. „Pavyzdžiui su Gatvių apšvietimo tinklais kalbėjome, kad galbūt reikėtų išjungti ne kas trečią, o kas antrą žibintą gatvėje, gal nereikėtų apšviesti kai kurių magistralinių gatvių, pavyzdžiui, nuo Olandų žiedo iki Naujosios Vilnios, Savanorių prospekto iki Grigiškių ar kelio nuo Baltupių iki Riešės“, – sakė V.Navickas.

Sostinės vadovas džiaugėsi, kad „Vilniaus autobusai“ jau susidėliojo prioritetus ir, šiemet panaikindami ne tokius reikalingus maršrutus, trumpindami darbo laiką savaitgaliais, ketina sutaupyti apie 20 mln. Lt.

Kitas būdas, anot V.Navicko, sumokėti skolas yra privatizuoti savivaldybės turtą. „Skolintis mes negalime, tai ką daryti? Belieka privatizacija“, – teigė meras.

Jis taip pat tikisi, kad papildomų įplaukų savivaldybė sulauks nuo praėjusių metų pabaigos supaprastinusi žemės sklypų pripirkimo tvarką, kai buvo panaikintas reikalavimas turėti detalųjį planą. „Per dieną sulaukiame šimtus skambučių susidomėjusių žmonių“, – džiaugėsi meras.