Nacionalinis stadionas Šeškinės mikrorajone pradėtas statyti dar 1987 metais, tačiau netrukus dėl lėšų stygiaus šie darbai buvo nutraukti. Tik 2007 metais, pakoregavus projektą, prie statinio griaučių vėl pradėjo plušėti statybininkai. Tačiau pritrūkus pinigų statybos dar kartą įstrigo.
Nuo 2007 metų į šias statybas investuota apie 120 mln. Lt, tačiau šiuo metu trūksta lėšų net užkonservuoti stadiono „griaučius“, tad dar kartą imta svarstyti, ar šio statinio iš viso reikia Vilniui ir Lietuvai. Į šį klausimą turėtų atsakyti šiuo metu atliekama galimybių studija. Anot Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus, studijos rezultatus tikimasi gauti iki rugpjūčio vidurio. Tuomet turėtų paaiškėti, ar verta tęsti stadiono statybas, o jeigu verta – pagal kokį projektą ir kieno lėšomis. Vicemeras svarstė, jog projektą galbūt vertėtų tobulinti. „Jis jau pradėtas, įdėta nemažai pinigų, pastatytos pagrindinės konstrukcijos. Tačiau reikėtų susimąstyti, ar tikrai reikia tęsti projektą tokį, koks jis yra dabar. Aš manau, kad kol mes po projekto parengimo ruošėmės statyti stadioną, atsirado naujų tendencijų, naujų funkcionalumo, eksploatavimo poreikių, net ir naujų madų. Reikėtų tą projektą koreguoti ar gerokai pakeisti“, – kalbėjo R.Adomavičius.
Ekonomiškai neefektyvus projektas
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius įsitikinęs, kad toks stadionas, koks suplanuotas dabar, Lietuvai iš viso nereikalingas. „Manau, kad reikėtų apsispręsti nugriauti tą stadioną ir pastatyti normalų. Aš nelabai suprantu, kam Lietuvai reikia 30 tūkst. vietų olimpinio stadiono, kuris realiai futbolo poreikiams netinka, o lengvaatlečiai turi puikų stadioną Kaune. Tas projektas yra ekonomiškai neefektyvus, šį stadioną pastačius reikės beveik 10 mln. Lt per metus jo išlaikymui. Nežinau, iš kur tiek pinigų galima būtų gauti“, – teigė L.Varanavičius.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Anot L.Varanavičiuas, jis nesuprantąs, kam Lietuvai reikia 30 tūkst. vietų olimpinio stadiono, kuris realiai futbolo poreikiams netinka, o lengvaatlečiai turi puikų stadioną Kaune. |
Anot LFF prezidento, už tuos beveik 300 mln. Lt, kurių reikia pabaigti šį stadioną, galima būtų pastatyti dešimt sporto bazių visoje Lietuvoje, kurios šiuo metu reikalingesnės. „Pilną stadioną futbolas galėtų surinkti vos kartą per kelerius metus. Nežinau, kiek renginių ten turėtų lengvaatlečiai, tačiau irgi nemanau, kad labai daug. Stadionai turi būti tokie, kuriuose galėtų žaisti ir vietiniai futbolo klubai. Kiek lietuviškų klubų galėtų sau leisti žaisti olimpiniame stadione? Optimaliausia, ko dabar reikia Lietuvai, yra 15–20 tūkst. vietų futbolo stadionas“, – dėstė L.Varanavičius.
Sostinės mero pavaduotojas su tokia nuomone nesutinka. Anot R.Adomavičiaus, stadione turi virti gyvenimas, jis turėtų padėti pritraukti turistus į Lietuvą ir Vilnių. Todėl, anot vicemero, vargu, ar šiuo metu Vilnius gali sau leisti prabangą turėti naują, vien futbolui skirtą, stadioną. „Aš manau, kad šis stadionas turėtų būti daugiafunkcis statinys, kuris tiktų viskam, bet pagrindinė sporto šaka būtų futbolas, nes šią sporto šaką Vilniuje būtina atgaivinti. Turėdami rimtą stadioną galėtume kviesti užsienio komandas, populiarinti šitą žaidimą, pagaliau – atrodyti solidžiai, kai atvyksta kitų šalių rinktinės“, – sakė vicemeras.
L.Varanavičiaus teigimu, šiuo metu tinkamiausias futbolui Vilniuje yra „Vėtros“ stadionas. Parengtas ir „Žalgirio“ stadiono rekonstravimo projektas, tad tik nuo jo savininkų priklausys, kada jis bus pradėtas tvarkyti.
„Stadionas Kalnų parke taip pat yra geroje vietoje, jį galima būtų suremontuoti ir turėtume patrauklų nedidelį stadioną. Tik jis šiek tiek pamirštas. Mes ne kartą kreipėmės į Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Vidaus reikalų ministeriją, kuriai jis ir priklauso, bet reikalai nepajudėjo“, – sakė L.Varanavičius.
Spręs Vyriausybė
Studija dėl Nacionalinio stadiono turėtų būti baigta rugpjūčio viduryje, jai atlikti iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo buvo skirta 200 tūkst. Lt. Nuspręsti tolesnį stadiono likimą turės Vyriausybė, skirianti finansavimą statyboms. Anot R.Adomavičiaus, jeigu bus nuspręsta statybas tęsti, savivaldybė pradės ieškoti, kas galėtų projektą finansuoti, parinkti rangovus ir statytojus.
„Aš manau, kad turėtų ateiti konsorciumas, kurio nariai projektą finansuotų, statytų bei vykdytų priežiūrą. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, kol neturime parengtos studijos, tačiau manau, kad reikėtų statybas tęsti, nes būtų nelogiška tuos 120 mln. Lt, kurie jau yra įdėti, lengva ranka nubraukti“, – savo nuomonės neslėpė vicemeras. Šiuo metu sprendžiama ir kaip už atliktus darbus atsiskaityti su stadioną stačiusia bendrove „Veikmė“. Anot vicemero, skola siekia apie 3 mln. Lt, ši informacija perduota Vyriausybei.
Stadiono statiniai šiuo metu nelabai kam rūpi, jie net nėra užkonservuoti. „Ateinanti žiema tikrai nelabai padės stadiono konstrukcijoms, todėl bent minimalūs darbai turėtų būti padaryti. Dar tarsimės dėl to, svarstysime šį klausimą su Vyriausybe“, – žadėjo R.Adomavičius.
