Vertinant materialų VEKS projekto palikimą, jis gali išnykti kaip dūmas. Kitaip nei kai kurios kitos buvusios kultūros sostinės, Vilnius pasibaigus programai nesiųs jos metu sukurtų projektų į kitas Europos šalis.
Neseniai į Vilnių atkeliavo 1999-ųjų Europos kultūros sostinės, Vokietijos miesto Veimaro, piramidė. Įvairių Europos šalių vaikų ir jaunimo piešiniais papuošta konstrukcija ištisą dešimtmetį lankė vis kitas senojo žemyno kultūros sostines.
„Tokių daiktiškų, transportuojamų dalykų mes neturime. Tai, kas buvo ar bus įkurdinta viešose erdvėse – įvairios skulptūros arba dizaino dirbtuvėse sukurti specialiai miestui pritaikytų baldų prototipai – jie ir skirti daugiau miesto erdvei ir jų neįmanoma daiktiškai pristatyti kažkur kitur“, – kalbėjo VEKS programą įgyvendinančios to paties pavadinimo viešosios įstaigos direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Lilyje iki šiol „žydi“ gėlės, kurios atsirado kaip simbolis šiam Prancūzijos miestui 2004-aisiais tapus Europos kultūros sostine. Tuo tarpu Vilniuje greičiausiai neliks VEKS simbolio – žalių molekulių skulptūrų. Įvairiose sostinės vietose stūksantys Vilniaus programos ženklai buvo numatyti kaip trumpalaikiai statiniai. Kol kas planuojama pasibaigus programai molekules išmontuoti.
Neries krantinėje išdėstytos trijų menininkų sukurtos prieštaringai vertinamos ir šimtus tūkstančių litų kainavusios skulptūros „Dviaukštis“, „Puskalnis“ ir garsioji „Krantinės arka“, liaudyje geriau žinoma kaip „Vamzdis“, taip pat turi leidimą stovėti tik iki šių metų pabaigos.
Skulptūros pagamintos taip, kad galėtų stovėti dar ilgus metus. Tačiau šių meno kūrinių savininkė yra VšĮ VEKS, kurios netrukus neliks – ji turi būti uždaryta iki 2010 metų birželio 30 dienos. Gruodžio 31-ąją pasibaigus VEKS programai, įstaigos darbuotojų laukia ataskaitų rašymas, auditas ir kiti biurokratiniai dalykai. Jei darbai vyks greičiau, ji gali būti uždaryta sausį ar vasarį.
Anot R.Kvietkausko, po to įstaigos turto likimą spręs dalininkai – Vilniaus savivaldybė ir Kultūros ministerija. Yra tikimybė, kad nebus išmontuotos ir žaliosios molekulės. Tiesa, tuomet reikės priimti technologinius sprendimus: ką jose keisti ir kaip prižiūrėti, kad skulptūros stovėtų ilgesnį laiką.
Oficialios VEKS interneto svetainės culturelive.lt ateitis kol kas taip pat kabo ore. Pasak R.Kvietkausko, tai yra dar vienas projektas, kuris po viešosios įstaigos išformavimo turėtų rasti savo šeimininką ir „atitinkamai modifikuotis“: šiandien esą trūksta visa apimančio kultūros interneto portalo ir minėta svetainė galėtų užimti šią nišą.
Nematerialus palikimas
Išliekamąją VEKS vertę sudarys sunkiau apčiuopiamas palikimas. „Sukurta nemažai produkcijos, kurios būtų gaila po programos pabaigos nebenaudoti: spektakliai, dokumentiniai filmai, muzikinių kūrinių atlikimai, kurie buvo sukurti specialiai mūsų proga. Jie toliau galės būti naudojami kaip meno kūriniai ir juose atsispindės, kad jie buvo sukurti VEKS“, – svarstė R.Kvietkauskas.
Buvo daug nesusipratimų, kurie pasiekė ir Europos biurokratų koridorius čia, Briuselyje, tačiau dabar atsiliepimai apie Vilnių puikūs.Nauji šeimininkai kol kas nenumatyti ir tokiems populiariems renginiams kaip „Gatvės muzikos diena“ ar „Tebūnie naktis“. Kai kurie projektai nebuvo tokie masiški, pavyzdžiui, jaunųjų menininkų darbų pristatymas. Šiuo metu esą tariamasi su dalininkais, kaip pasiekti, kad susidomėjimo sulaukę VEKS akcentai galėtų ir toliau gyvuoti. Kultūros ministerija greičiausiai ir kitąmet rinks Lietuvos kultūros sostinę, kurios titulu šiemet didžiuojasi Plungė.
VEKS vadovas sutiko, kad kitąmet kultūrinis gyvenimas Vilniuje nebus toks intensyvus kaip šiemet – tokie atoslūgiai esą ištinka visas Europos kultūros sostines. Kita vertus, jis tikisi, kad kultūros renginių organizatoriai – tiek valstybės, tiek privatūs – šiemet pabandę įgyvendinti savo ambicijas, nenuleis rankų ir po VEKS finišo. Todėl galbūt pavyks pasiekti, kad 2010-ieji menine prasme būtų intensyvesni nei prieš Vilniui tampant kultūros sostine.
Įvaizdžio gniaužtai
Programos įgyvendinimo pradžioje VEKS lydėjo įvairūs skandalai dėl esą neskaidraus elgesio su skirtu finansavimu. Tai lėmė ir įstaigos vadovybės pasikeitimus. Šiuo metu VEKS biuro veiklą tiria prokurorai. Būtent su šiomis istorijomis dažnam lietuviui ir asocijuojasi Vilniaus buvimas kultūros sostine. Tačiau R.Kvietkauskas mano, kad ilgainiui šie dalykai užsimirš ir mūsų šalyje, ir užsienyje.
„Matysim, kaip iš tikrųjų bus. Pats dirbu VEKS nuo vasario. Jeigu žiemą bet kuriame interviu sulaukdavome klausimo apie mūsų problemas, dabar užsienio žiniasklaidos atstovai domisi konkrečiais renginiais ir tuo, kaip pavyksta įgyvendinti tokį didelį projektą tikrai nelengvoje ekonominėje situacijoje“, – tikino pašnekovas.
R.Kvietkauskas taip pat tikisi, kad ir Lietuvoje ilgainiui išliks vertingesni dalykai „Galbūt tam tikros momentinės nuoskaudos ar pasipiktinimai, grįsti emocijomis, šiek tiek pasikeis. Labiausiai pavyko tai, kad mes šiemet Vilniuje galėjome pasiūlyti itin intensyvų kultūrinį sezoną“, – mano VEKS vadovas.
Lietuvos nuolatinės atstovybės prie Europos Sąjungos kultūros atašė Vida Gražienė taip pat nusiteikusi optimistiškai. „Buvo daug nesusipratimų, kurie pasiekė ir Europos biurokratų koridorius čia, Briuselyje, tačiau dabar atsiliepimai apie Vilnių puikūs. Be to, kiekviena šį projektą organizavusi valstybė turėjo problemų: dideli projektai, dideli pinigai – ir trumpas laikas juos įgyvendinti. Gal tik ne visi taip „nuskambėjo“ kaip Vilnius“, – įsitikinusi diplomatė. Tiesa, ji pripažino, kad kiek jai teko bendrauti su kultūrininkais iš kitų ES šalių, nė vienas neišskyrė konkretaus ypatingą įspūdį palikusio VEKS projekto.
Kultūros sostinės nesureikšmina
Ažiotažas dėl kultūrinės sostinės programos jau kyla viename iš kitų metų programos dalyvių – Turkijos mieste Stambule. Tiesa, šiuo metu visų šio miesto kultūros atstovų dėmesį yra prikausčiusi vykstanti 11-oji Tarptautinė Stambulo bianalė. Bet aistros dėl kultūros sostinės titulo jau buvo užvirusios. Daugiausia diskusijų sukėlė finansavimo ypatybės, o ne planuojami meno projektai. Kultūrologas Savaşas Arslanas iš Stambulo „Bahçeşehir“ universiteto apskritai neteikia ypatingos reikšmės Europos kultūros sostinėms. „Žinau, kad Vilnius yra viena iš kultūros sostinių dabar, tačiau kas yra kitos – neturiu supratimo. Žinau, kad kitąmet viena iš trijų bus Stambulas. Apie kitas – taip pat nieko“, – apibendrino mokslininkas.
