Parlamentarai pasiūlė Vyriausybei iki kitų metų sausio 1 dienos Vilniaus universiteto Onkologijos institutą reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Nacionalinį vėžio institutą, savo sudėtyje turintį kliniką.
Už tai numatantį Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 71 parlamentaras, niekas nebuvo prieš, 11 Seimo narių susilaikė.
Dokumentas priimtas ypatingos skubos tvarka, neatsižvelgta į Liberalų ir centro frakcijos prašymą padaryti pertrauką iki kito posėdžio. Sveikatos apsaugos ministerija siekia Onkologijos institutą sujungti su Vilniaus universiteto Santariškių klinikomis. Ministerijos nuomone, ligonių gydymą reikia atskirti nuo mokslinių tyrimų. Siūloma sukurti Valstybinį mokslinių tyrimų institutą, kuris galėtų bendradarbiauti su visomis gydymo įstaigomis, o ne su viena.
Anot nutarimo iniciatorių, Nacionalinis vėžio institutas yra būtinas, nes Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 16 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Onkologiniai susirgimai yra viena iš rimčiausių medicinos problemų Lietuvoje, nes mirtingumo ir sergamumo santykis yra vienas didžiausių Europoje, o pagal Europos Mokslo fondo ekspertų prognozes – 2020 metais onkologinių ligų mirtingumas aplenks širdies ir kraujagyslių ligas.
„Onkologijos problema yra didelių mastų, yra vis didėjančio masto problema. Dabartinė ir Lietuvos, ir Europos situacija rodo grėsmingą šios ligos plitimą ir būtinybę efektyviai kovoti su šia liga. Europos ekspertų prognozės rodo, kad po dešimtmečio pirmoji liga, nuo kurios bus didžiausias mirtingumas, bus vėžys“, – Nacionalinio vėžio instituto išskirtinumą antradienį aiškino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Jis teigė, kad onkologijai Lietuvoje turi būti teikiamas prioritetas. Ką konkrečiai naujasis institutas turėtų veikti, jo uždavinius, funkcijas, finansavimo būdą ir kita, anot V.Stundžio, turėtų nustatyti Vyriausybė.
