Sprogimai Maskvoje, nusinešę 39 žmonių gyvybes, – aiškiausias įrodymas, kad Kremliaus taktika nepasiteisino. Šiaurės Kaukazo respublikos – Čečėnija, Ingušija ir Dagestanas – ne tik nebuvo numalšintos, bet dar ir išliko pavojingai nestabilios, rašo naujienų portalas Newsweek.com.
Teroristų pasiųsta žinutė negalėjo būti aiškesnė: vienai iš „juodųjų našlių“ susisprogdinus Liubiankos metro stotyje, esančioje labai arti V.Putino alma mater – Federalinio saugumo tarnybos (FSB) – nusiųstas signalas, kad čečėnų sukilėliai vis dar turi pajėgumų suduoti Rusijos galiai į paširdžius.
Dviejų savižudžių čečėnių įvykdytų teroristinių išpuolių taktika gąsdinančiai panaši į išpuolius, sukrėtusius Maskvą 1998–2004 m., kai dvi „juodosios našlės“ susisprogdino Rusijos sostinės metro 2004 m., nužudydamos 50 žmonių, o kita moteris teroristė vadovavo miuziklo „Nord–Ost“ įkaitų dramai.
Per pastaruosius metus Rusijos žiniasklaida nuvertino smurtą Kaukaze, kuris pamažu slydo iš kontrolės. Pirmadienio išpuoliai Maskvoje – pirmieji per pastaruosius penkerius metus, tačiau nuo 2009 m. pietinėje Rusijos dalyje iš viso išpuolius įvykdė 15 savižudžių sprogdintojų. Daugiausiai aukų pareikalavo praėjusį rugpjūtį įvykdytas teroristinis išpuolis policijos nuovadoje Dagestane, per kurį žuvo 20 žmonių.
Policija Ingušijoje pastaraisiais metais kovojo su radikalių islamistų sukilėliais, o vasarį pasiekė nemažą pergalę, nužudydami 20 sukilėlių, tarp kurių – Anzorą Astimirovą – radikalų vahabistų grupės lyderį. Tad viena iš pirmadienį nuskambėjusių spekuliacijų – esą mirtininkių išpuoliai įvykdyti kaip kerštas už A.Astimirovo žūtį.
Sunku būtų perdėti, kaip stipriai pastarieji išpuoliai sukrėtė maskviečius, patikėjusius oficialia V.Putino propaganda apie taiką Kaukazo regioneSunku būtų perdėti, bandant apibūdinti, kaip stipriai pastarieji išpuoliai sukrėtė maskviečius, patikėjusius oficialia V.Putino propaganda apie taiką Kaukazo regione. Pirmadienį iš tragedijos vietos bėgę žmonės kalbėjo, kad daugiau niekada nevažiuos metro. Vienas vyresnio amžiaus vyriškis, nenorėjęs atskleisti savo vardo, sakė: „Kaukazo sukilėliai atsiuntė žinutę“ – žinutę, kad radikalūs islamo sukilėliai nenumalšinti.
Tuo tarpu Maskvos centras priminė karo zoną – virš galvų skraidė sraigtasparniai, didžiulės teritorijos, esančios netoli nelaimės vietų, buvo uždarytos, daugybė žmonių, bijodami naujų išpuolių, neišėjo iš namų. Mobiliųjų telefonų signalai buvo blokuojami, policijai baiminantis, kad dar daugiau sprogmenų gali būti detonuoti telefonų skambučiais.
Rusijos opozicijoje esantys politikai baiminasi, kad išpuoliai greitai taps dingstimi uždrausti politinius susirinkimus, kuriuos dar taip neseniai drąsino šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Rusijos valdžia pasinaudos mažiausia priežastimi, kad uždraustų nepriklausomus judėjimus Rusijoje“, – įsitikinusi Žmogaus teisių stebėtoja Julija Latynina. – „Baiminuosi, kad policija arba Kremlių remianti jaunimo grupė „Naši“ blokuos opozicijos protestus, turėjusius įvykti kovo 31 d.“
Kremlius ne sykį naudojo terorą, kurio būtinumą aiškino kaip neišvengiamą, norinti užtikrinti saugumą. 2004 m. po išpuolių virtinės, V.Putinas atšaukė regionų valdytojų rinkimus. Opozicijos politikė Tatjana Lokšina įsitikinusi, kad valdžios reakcija bus lakmuso popierėlis, nustatant, kaip stipriai D.Medvedevui pavyko pakeisti Rusijos politinę sistemą. „Tai bus D.Medvedevo liberalių pažiūrų testas – viliuosi, kad jis leis žmonėms išsakyti savo nuomonę kovo 31 d.“, – sakė ji.
Pirmadienį televizijoje pasirodęs V.Putinas atrodė išties įpykęs. Jis pažymėjo, kad tragedijos kaltininkai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o terorizmas – likviduotas. Tačiau lygiai tą patį jis žadėjo dar 2000 m. po siaubingų išpuolių Maskvoje ir kituose dviejuose Rusijos pietuose esančiuose miestuose, per kuriuos žuvo per 300 žmonių.
Todėl praėjus dešimtmečiui, V.Putino žodžiai skamba nenuoširdžiai. Galbūt todėl, kad taktika, kurią Rusijos policija ir FSB naudojo prieš islamo sukilėlius, atnešė terorą ir į vietos bendruomenes. Rusijos policija pritarė sistemingam įtariamų sukilėlių ir jų šeimų kankinimui. Remiantis Žmogaus teisių stebėtojų organizacija, nuo tariamo karo su Čečėnija pabaigos 2002 m., be žinios „dingo“ per 20 tūkst. žmonių, iš kurių daugiausiai – jauni vyrai.
Filmavimo kameromis užfiksuota, kaip R.Kadyrovo pajėgos kankina savo pačių vyrus, tokiu būdu norėdamos išlaikyti viduramžiams būdingą discipliną.
Iš tiesų neaišku tai, ką V.Putinas išties gali padaryti, kad užkirstų kelią naujiems teroristiniams išpuoliams. Izraelis, daugybę metų kovojantis su savižudžiais sprogdintojais, patyrė savo kailiu: apsaugoti miestus nuo susisprogdinti pasiryžusių radikalų, faktiškai neįmanoma.
Tačiau skirtingai nei Izraelis, V.Putinas neturi galimybės pastatyti saugumo sienos, kuri atskirtų šalį nuo Šiaurės Kaukazo ir taip sulaikytų savižudžius nuo išpuolių ar bent apsunkintų jiems šią galimybę tai daryti. Labiausiai tikėtina, kad jo atsakymas bus – išplėstos FSB galios ir milicijos teisė sustabdyti ir apieškoti žmones. Tai, savo ruožtu, turės didžiulės įtakos bet kokiam demokratiniam judėjimui Rusijoje. Labiausiai Kremlių šiandien neramina tai, kad jei šalis ir toliau nesugebės užtikrinti saugumo savo piliečiams, protestų tik daugės, o opozicinių grupių susidūrimai su policija vis stiprės.
