Ivanas Pauničius, gynėjas:
„Sveikinu su gražia pergale Lietuvą. Jie buvo motyvuotai ir gerai. Galiu pasakyti, kad dirbome labai ilgai ir sunkiai. Iš tikrųjų labai norėjome tų medalių. Manau, kad Lietuva geriau pradėjo rungtynes ir varžovams sekėsi tolimi metimai. Sunku buvo vytis varžovus, kai buvo toks skirtumas. Po pralaimėjimo turkams susikaupti nebuvo lengva. Padarėme tai, ką galėjome, bet pavyti lietuvių negalėjome. Esu tikras, kad ateityje būsime geresni.“

Dušanas Ivkovičius, treneris:
„Sveikinu savo draugą Kemzūrą. Be kalbų, Lietuva nusipelnė šios pergalės. Galbūt šiai komandai buvo viena geresnių dienų. Beveik neįmanoma buvo paruošti komandą psichologiškai šiam mačui. Stengėmės parodyti charakterį ir kovojome iki paskutinės minutės. Dėkoju savo žaidėjams, kurie sunkiai žaidė. Mes pradėjome savo pasirengimą labai anksti. Prisiimu visą atsakomybę už šias rungtynes, bet ar normalu, kad taip vėlai baigusi rungtynes komanda (apie antrą valandą) turi keltis ir valgyti pusryčius apie 10 val. Manau, kad tai buvo vienas prasčiausių pasaulio čempionatų istorijoje. Pakankamai daug keistų rungtynių ir blogų atsiliepimų. Tai labai blogai krepšiniui. Negalėjau to pasakyti vakar. Dabar jau čempionatas baigtas. Galbūt kažkam reikėjo patenkinti rėmėjus? Turiu galvoje pusfinalio rungtynes su Turkija. Negalėjome atsitiesti po viso to ir tinkamai pasirengti.“

Mantas Kalnietis, įžaidėjas:
„Neturiu žodžių ir dar nesuprantu, ką padarėme. Sunku kalbėti kažką apie rungtynes, nes dabar ne tas galvoje. (Sakė pakalbėjęs trumpai su mama telefonu spaudos konferencijos salėje)“

Kęstutis Kemzūra, treneris:
„Neturiu žodžių apsakyti, ką tie vyrukai padarė. Ką jiems tai kainavo, galite įsivaiduoti. Du žaidėjai žaidė traumuoti, su nuskausminamaisiais vaistais. Šiandien nebuvo taktikos. Jie buvo užsivedę, tikėjo ir tai buvo raktas į pergalę. Laimėjome prieš pajėgią komandą. Nors rezultatas leido, negalėjome atsipalaiduoti. Esu patenkintas savo auklėtiniais, kaip jie žaidė. Ačiū visiems, kas tikėjo mumis. Pirmiausiai – krepšinio federacijos žmonėms Vladui Garastui ir Mindaugui Balčiūnui. Visiems Lietuvos žmonėms. Neįmanoma vienam viską padaryti – dėkoju savo štabui ir žaidėjams. Neturiu daug ko pasakyti apie rungtynes. Mūsų šalyje krepšinis kaip religija. Jeigu norite mus sužeisti, žinote silpną vietą.“