Į valdžią – kritikos strėlėmis

Tokias įžvalgas apie krašto ūkį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) surengtame susitikime įvairių verslo sektorių atstovai išgirdo iš Dalios Grybauskaitės, vienos kandidačių į Lietuvos prezidentus. Ji negailėjo kritikos tiek dabartinei, tiek buvusiai krašto valdžiai.

Suvėlė mokesčių sistemą

Ekonominio nuosmukio laikotarpiu tokios šalys kaip Lietuva, D.Grybauskaitės žodžiais, turi dvi galimybes – radikalaus išlaidų karpymo arba nacionalinės valiutos devalvavimo. Vyriausybė, pasirinkusi išlaidų mažinimą, jos nuomone, elgiasi teisingai, tačiau daro tai klaidingai.

D.Grybauskaitės teigimu, pernelyg užsimota didinant akcizus, ypač degalų. Klaidų esą neišvengta ir apmokestinant smulkųjį verslą, kai buvo atskirai priimami pajamų ir sveikatos draudimo mokesčių bei „Sodros“ įmokų pakeitimai.

„Klaida po klaidos. Tai absoliutus neapsižiūrėjimas. Šito neturėjo būti. Tai viso antikrizinio plano ir valstybės finansų stabilizavimo kompromitacija. Nuo to pradėti buvo didelė klaida“, – apie didžiausius valdančiųjų paklydimus įvedant taupymo režimą kalbėjo kandidatė į prezidentus.

Klaida po klaidos. Tai absoliutus neapsižiūrėjimas. Šito neturėjo būti. Tai viso antikrizinio plano ir valstybės finansų stabilizavimo kompromitacija. Nuo to pradėti buvo didelė klaida. Apie didžiausius valdančiųjų paklydimus įvedant taupymo režimą kalbėjo kandidatė į prezidentus.

Atsakomybės dėl to, kad buvo „suvelta“ mokesčių sistema, esą nederėtų priskirti vien finansų ministrui Algirdui Šemetai. Pagrindinė visos Vyriausybės problema, anot eurokomisarės, yra nesugebėjimas vieningai ieškoti sprendimo būdų. „Tai ne vieno ministro, o visos koalicijos problema. Kai koalicija nesugeba išlaikyti vienos krypties, ji daro daug kompromisų dėl savo sprendimų ir praktiškai suvelia mokesčių sistemą, – dėstė D.Grybauskaitė. – Opozicijai, kuri ir įstūmė šalį į tokią padėtį, kalbėti apie interpeliaciją (ministrui A.Šemetai - aut.) ir politinės situacijos destabilizavimą būtų ir yra ne visai korektiška.“

Skolintis vartojimui – ne išeitis

D.Grybauskaitės nuomone, Lietuva neturėtų skolintis tarptautinėse rinkose ir tuos pinigus pravalgyti arba už juos „pūsti naujus oro balionus“, be to, paskola tokiems poreikiams tenkinti esą ir nebūtų suteikiama.

„Visos politikų kalbos, jog reikia skolinantis ir didinti vidinį vartojimą, yra bergždžios, nes šito mums niekas neleis. Ir tai, kad neleis, labai gerai, nes kitu atveju šalis būtų „įvaryta“ į dar didesnį deficitą. Jau šiuo metu jis siekia 8 procentus. Todėl visos politinės spekuliacijos, kad reikia skolintis ir investuoti, yra nepagrįstos, tai realijų viduje ir išorėje nesupratimas“, – pabrėžė ji.

Dar laukiama naujausių ES ekonomikos prognozių, tačiau manoma, kad ES ekonomika šiais metais smuks maždaug 3 proc., Lietuvos – daugiau kaip 10 procentų. „Ženklus, kad atsigauna, Europos ekonomika pradės rodyti, kaip prognozuojama, 2010 metais, o Lietuvos – dar vėliau, po 6-9 mėnesių“, – sakė D.Grybauskaitė.

Be elektrinės – ne bėda

Kalbėdama apie energetinius krašto reikalus D.Grybauskaitė teigė, jog Ignalinos atominės elektrinės uždarymas šių metų pabaigoje Lietuvai nėra didelė problema – jos veikimas esą nelemia nei energetinės priklausomybės, nei didelės kainos už elektros energiją problemų.

„Jeigu pasakytumėte gatvėje žmogui, kad mūsų atominėje elektrinėje gaminamos elektros kaina - 6 centai už kilovatvalandę, būtumėte pavadintas melagiu. Kiekvienas žinome, jog Lietuvoje už elektros energiją vartotojai moka daugiau nei Vakaruose, nei aš moku Briuselyje. Kokia nauda iš Ignalinos, gaminančios elektrą už 6 centus, kai Lietuvoje nėra energetinės rinkos, kai buitinis ar net pramoninis vartotojas neturi pasirinkimo, iš kur ir už kiek pirkti elektros energiją; kai į išorę energiją parduodame pigiai, o saviems žmonėms ir pramonei - brangiai; kai praktiškai energetikos sektoriuje dominuoja monopolinė kaina, nes nėra rinkos, – kalbėjo D.Grybauskaitė. – Kas pasikeis uždarius Ignalinos atominę jėgainę? Nuo ko dabar esame priklausomi energetikos srityje? Nuo tos pačios Rusijos, nuo tų pačių oligarchų, kurie verčia mus mokėti brangiau, negu galėtume, jei turėtume energetikos rinką. Arba jeigu Ignalinos AE nebūtų – elektrą pirktume konkurencingoje rinkoje. Taigi Ignalinos AE uždarymas nėra baisus dalykas. Bus baisu, jei nesugebėsime demonopolizuoti šitos rinkos, sukurti energetinės rinkos, nesusijungsime su Vakarais.“

Paskui ji pridūrė, kad tvarkyti energetikos sektorių reikėtų pradėti nuo LEO LT. Pasak eurokomisarės, „tai būtų geriausias politinis pavyzdys visiems žmonėms ir politikams, kaip ištaisyti savo klaidas, kurios buvo padarytos sąmoningai arba ne“.

D.Grybauskaitė teigė įžvelgianti interesų konfliktą Virgilijui Poderiui einant LEO LT stebėtojų tarybos pirmininko, prezidento ir tuo pat metu – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pareigas. „Jei Kainų komisijos pirmininkas, pasikeitus situacijai, sutinka pereiti į kitą poziciją ir išlaiko savo postą komisijoje, mano nuomone, tai yra tiesioginis interesų konfliktas“, – sakė kandidatė į prezidentus.

Užkirto kelią alternatyviai energetikai

D.Grybauskaitė pritarė Bronislovo Lubio, LPK prezidento, nuomonei, kad Ūkio ministerija per pastaruosius metus nieko nedarė, tik trukdė plėtoti elektros energijos gamybą iš vėjo, vandens ir kitų atsinaujinančių šaltinių. „Senoji Ignalina aplipo energetinių klanų interesais, o šie skatino politinio elito oligarchizaciją – trukdė, blokavo energetinę nepriklausomybę, tai yra neinvestavo į alternatyvią energetiką“, – aiškino D.Grybauskaitė.