A.Butkevičius: žiniasklaida reklamuoja tik vieną kandidatą

– Kaip vertinate būsimuosius rinkimus? Visuomenėje pasigirsta kalbų, kad šie rinkimai yra vienos kandidatės, o kiti dalyviai daugiau ar mažiau yra tik politinis fonas.

– Mane labai stebina, kad daugelis žurnalistų pradėjo dirbti prieš du metus vienam iš kandidatų. Tuo metu apie kitus kandidatus niekas nekalbėjo, nes niekas jų dar nekėlė. Žurnalistai reklamuoja vieną iš kandidatų į prezidentus – vargu, ar kokioje kitoje šalyje galima rasti tai, kas buvo daroma Lietuvoje. Per tokį laikotarpį ir suformuotos tam tikros žmonių nuostatos apie šį kandidatą. Bet manau, kad Jūsų pasakyta mintis pastaruoju metu iš dalies keičiasi ir rinkimai bus normalūs.

– Kas pasikeistų Lietuvoje Jums tapus prezidentu?

– Pagerėtų Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo santykiai. Šios trys institucijos suprastų, kad turi būti bendra, tarpusavyje derinama strategija, pirmiausia padedant žmogui išgyventi šioje sunkioje situacijoje. Toliau teismai – prezidentas yra atsakingas už jų veiklą. Pasitikėjimas teismais dabar yra labai žemas, todėl lauktų pokalbis su aukštesnio lygio teismų pirmininkais. Reikėtų išanalizuoti situaciją ir įvesti į Lietuvos teismų sistemą prisiekusiuosius, prieš tai finansiškai pasvėrus, kiek tai kainuotų.

– Jūs sakote, kad sieksite geresnio ryšio tarp Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo. Tačiau tapus prezidentu, tektų dirbti su jums oponuojančios partijos Vyriausybe. Kaip įsivaizduojat bendrą darbą?

– Prezidentas išrenkamas visos visuomenės. Kaip didžiausios partijos pirmininkas, jau dabar kalbu, kad politikai turi prisiimti atsakomybę už esančią situaciją Lietuvoje nežiūrėdami politiškumo ir spręsdami žmonių problemas bei atsiskaitydami rinkėjams. Tautos išrinktas Prezidentas turi informuoti visuomenę, kaip jam sekasi dirbti su Vyriausybe, nepriklausomai, kokios partijos ją suformavo.

Prezidentas turi teisę kviestis premjerą, ministrus,su jais šnekėti. Taip pat jis turi teisę remtis visuomenės nuomone, taip pat žmones informuoti, jei nevyksta susitarimai sprendžiant, jo manymu, aktualias problemas. Čia turi dominuoti ne politiškumas, o kompetencija.

– Ar tikitės pakliūti į antrą turą?

– Tikiuosi, bet tai priklausys nuo rinkėjų.

– Kokį įpėdinį partijos pirmininko poste sau numatytumėte, jei būtumėt išrinktas?

– Mūsų partija yra demokratiška, turim daug lyderių. Partijos nariai vadovą pasirinktų slaptu balsavimu iš kelių kandidatų.LEO LT tiesiog primesta socialdemokratams, kaip kažkada „Williams” konservatoriams, – teigė A.Butkevičius

– Ar maždaug apgalvojot, kas dirbtų Jūsų komandoje Prezidentūroje?

– Dar nemąsčiau, bet turim daug patyrusių potitikų, teisinininkų, todėl kandidatų netrūktų. Būtų atsižvelgiama tik į kompetenciją. Man dirbant ministerijoje niekas nesakė: „Paimk Joną ar Petrą, nes jis aktyvus partijos narys“. Žmonės be kompetencijos mano komandoje nedirbs.

– Viena pagrindinių prezidento veiklos krypčių – užsienio politika. Kokius prioritetus matote?

– Užsienio politika turi būti subalansuota tarp Rytų ir Vakarų. Su Rytais turime bendrą išvystytą infrastruktūrą. Mano požiūris gana pragmatiškas – galėtume vystyti tam tikrus ekonominius santykius su tomis šalimis. Bet turim savo stuburą ir savo nepriklausomą poziciją ir, vykdant tam tikras Europos Sajungos priimtas nuostatas Rytų šalių atžvilgiu, šiuo klausimu neišsiskirtume. O su Vakarais irgi stiprintume santykius, tiksliau, išlaikytume dabartinę poziciją.

– Kai tapote partijos pirmininku, paklausius apie prezidento rinkimus, jūs teigėt, kad iš tiesų nenorėjote kandidatuoti, o rinkimuose dalyvausite tik dėl vidinio susitarimo, jog pirmininkas tampa partijos kandidatu į prezidentus. Ar su tokia nuostata galima laimėti, jei pagrindinis dalyvavimo variklis yra pareiga partijai?

– Gyvenime visaip būna. Kai kurie nuo vaikystės nori būti prezidentu, o aš tokių norų neturėjau. Tiek politiniame gyvenime, tiek ministerijose užėmiau tam tikras pareigas dėl to, kad mane pasikviesdavo ten dalyvauti.

Anksčiau neturėjau noro dalyvauti prezidento rinkimuose, bet tapęs pirmininku jaučiu atsakomybę prieš partiją ir dabar rinkimuose dalyvauju jau su meile. Kitaip ir būti negali – iki to etapo, kol netapai partijos pirmininku, negi veršiesi. Gali įžeisti kitus žmones, iš kurių kas nors gal taptų pirmininku.

– Socialdemokratai asocijuojasi su prieštaringai vertinamu LEO LT. Ar tai nepakiš Jums kojos?

Aš nebijau, nes pats balsavau prieš LEO LT. Galiu pasakyti, kad dėl LEO LT buvo sutarta ir su prezidentu, ir su konservatorių partijos lyderiais bei kitų partijų vadovais. Bet paskutiniu metu kažkodėl kai kurios partijos nusigręžė šio projekto. Bendrovė tiesiog primesta socialdemokratams – kaip kažkada „Williams” konservatoriams.

Iš šitos situacijos socialdemokratai išeis su įstatymų pataisomis. Nuo pat pradžių partijoje nebuvo vieningos nuomonės. Be manęs ir kiti mąstė, kad bendrovės pagrindinis tikslas turėjo būti ne pelno siekimas, o mažiausių kainų užtikrinimas.

– Dirbote trijose socialdemokratų vyriausybėse. Kaip reziumuotumėte savo darbą?

– Manau, kad man sekėsi. Buvo įdomu dirbti ir finansų ministru, bet susisiekimo – įdomiau, nes buvo daugiau iššūkių. Sau kartelę iškėliau aukštai – kad transporto sektorius būtų pirmaujančioje BVP pozicijoje, kad Klaipėdos uostas taptų pirmaujančiu tarp Baltijos šalių ir taip toliau. Buvo užsibrėžti dideli tikslai, jie nuleisti ministerijos sekretoriams ir departamentams. Mums, kaip komandai, manau, pavyko juos įgyvendinti.

– Tačiau ne viskas buvo gerai – vos Jums pasitraukus, apie bankrotą pranešė nacionaliniu vežėju titiluojama „FlyLAL“.

– Noriu pataisyti – tai nebuvo nacionalinis vežėjas. Tai – privati kompanija, o privačių kompanijų ministras remti negali. Aš siūliau – jei būtų pripažintas nacionalinio vežėjo statusas, tai būtume galėję ieškoti problemų sprendimo per atskiras biudžeto programas. Aš buvau aiškiai perspėjęs, kad gali kilti pavojai, bet jei būčiau ėmesis konkrečių žingsnių šiai aviakompanijai gelbėti, tai manau, kad šiuo metu bendraučiau su Generaline prokuratūra.

– Konservatoriai teigia, kad Gedimino Kirkilo Vyriausybėje jau buvo žinoma, jog artėja finansų krizė ir kad nieko nebuvo daroma jai sustabdyti ar sušvelninti.

– Liepos mėnesį mes diskutavom apie tai. Krizės sustabdyti tikriausiai niekas nebūtų galėjęs, tai yra neišmananančių žmonių kalbos apie ekonominę globalinę problemą pasaulyje. Mes apie tai diskutavom ministrų kabineto posėdyje. Būtų reikėję priimti biudžeto mažinimo pataisas, kurioms nebūtų pritarta dėl artėjančių rinkimų.

Reikia pripažinti, kad konservatoriai patys iniciavo ir valstybės tarnautojų bazinės algos padidinimą, pensijų išmokėjimą dirbantiems pensininkams. Tada buvo tik vienas kelias – mūsų Vyriausybei atsistatydinti. Bet net jei būtume padarę tokį pareiškimą, prezidentūra būtų pavedus mums dirbti laikinai. Visi šie klausimai buvo apsvarstyti, o laikinumo statusas prieš rinkimus būtų dar viena politinė klaida.