Slidininkų blogas. Žiemos stingulys išgaruoja slidinėjimo trasose

Visi SLIDININKŲ BLOGO įrašai

Ignalina – žiemos sostinė

Nuo seno Lietuvos žiemos sporto sostine vadinamoje Ignalinoje šiek tiek kitaip nei visoje Lietuvoje — sniegas iškrinta anksčiausiai ir išsilaiko ilgiausiai.

Ignalinos miesto pakraštyje prie Šiekščio (Žaliojo) ežero įsikūręs Lietuvos žiemos sporto centras jau keliolika metų sniegingomis žiemomis privilioja šimtus slidininkų. Čia driekiasi ilgiausios Lietuvoje kalnų ir lygumų slidinėjimo trasos su keltuvais. Iš viso jų keturios. Ilgiausia nutįsusi 460 m, o aukščio skirtumas — 60 m. Viena kalnų slidinėjimo trasa su keltuvu skirta vaikams ir pradedantiesiems, kuriuos instruktuoja ir moko slidinėti instruktoriai.

Kai gretimai tyvuliuojantį ežerą sukausto stiprus ledas, įrengiama čiuožykla. Rogučių mėgėjai gali leistis guminėmis rogėmis specialiai joms skirta trasa, o mėgstantys ekstremalius pojūčius gali šokinėti nuo tramplino.

Savaitgaliais Žiemos sporto centre rengiamos žiemos sporto žaidynės. Šį savaitgalį Ignalinoje vyks kalnų slidinėjimo varžybos Rolando Sėliuko taurei laimėti, kitą — kalnų slidinėjimo varžybas rengia Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“.

Žiemos sporto centro direktorius Bronius Cicėnas sako, jog geriausiomis slidinėjimui dienomis centre vidutiniškai susirenka apie keturi šimtai žiemos sporto mėgėjų — savaitgaliais gerokai daugiau nei paprastomis dienomis. Pirmadienis yra nedarbo diena.

Šių metų žiemos sezoną keturios sniego gaminimo patrankos savo gaudesiu paskelbė gruodžio 14-ąją. Gruodžio 26-ąją čia pasirodė pirmieji slidininkai. „Žiemos sporto mėgėjai pas mus suvažiuoja iš visos Lietuvos. Kalnų slidininkai paprastai yra migruojantys žmonės. Jie nori išbandyti įvairias slidinėjimo trasas“, — pastebėjo B.Cicėnas.

Keturi keltuvai ir keturios slidinėjimo trasos darbo dienomis veikia nuo 11 iki 18 val., šeštadieniais ir sekmadieniais — nuo 9 iki 18 val. Jeigu būna pageidaujančiųjų, darbo laikas pratęsiamas. Keltuvai įjungiami esant mažiausiai aštuonių slidininkų grupei.

Pasibėdojęs netinkama slidininkams praėjusių metų žiema, sporto centro direktorius pasidžiaugė, jog šiemet, šalį apėmus ekonominiam stinguliui, paslaugų kainos lankytojams nebuvo padidintos: „Nenorime nervinti žmonių. Norime, kad kuo daugiau jų apsilankytų mūsų centre“.

Valanda už naudojimąsi pagrindine kalnų slidinėjimo trasa su keltuvu suaugusiajam kainuoja 12 Lt, vaikams (iki 14 m) — 10 Lt, kalnų slidinėjimo trasa su keltuvu vaikams ir pradedantiesiems („varlinukas“) — atitinkamai 10 Lt ir 5 Lt.

Neturintiesiems nuosavo sporto inventoriaus veikia nuomos punktai. Juose galima išsinuomoti kalnų ar lygumų slidinėjimo inventorių, pačiūžas ar rogutes. Tiesa, slidės nėra pačios naujausios — pirktos prieš porą metų.

Anot B.Cicėno, diena ant slidžių bus malonesnė, jeigu slidininkai jau iš namų atsiveš gerą nuotaiką ir laikysis saugaus elgesio taisyklių trasose. „Didžiausi mūsų priešai yra sniego motociklininkai, kurie sujaukia tarp miškų tvyrančią tylą“, — pridūrė jis.

Pavargę slidininkai kvapą atgauti gali kavinukėje. O nenorintys tą pačią dieną grįžti į namus, Ignalinoje suras ir nakvynę, galės mėgautis pirčių teikiamais malonumais.

Džiaugdamasis į Ignaliną gausiai plūstančiais žiemos pramogų ištroškusiais žmonėmis, B.Cicėnas prisipažįsta apie pajamas iš slidinėjimo paslaugų negalvojantis. „Jei normaliai išgyveni mėnesį, tai gali džiaugtis nebent tuo, kad atsipirks sniego gamybos išlaidos, antrą mėnesį jau dirbi dėl savęs“, — santūriai skaičiavo pašnekovas.

Anykščiuose ant Kalitos

Į patrauklaus žiemos pramogų centro vardą pretenduoja ir dar viena ne mažiau Lietuvoje garsėjanti vieta — Anykščiai. Rytiniame miesto pakraštyje, ties Anykštos ir Šventosios upių santaka, bene aukščiausiai iškilusi Kalitos kalva, kur, pasak klasiko Antano Vienuolio, kadaise buvęs didelis bajoro Nykščio dvaras. Ši kalva jau keleri metai ypač mėgiama kalnų slidininkų.

Sniego gaminimo patrankos ant Kalitos jau per Kalėdas pradėjo gaminti sniegą, o antrąjį sausio savaitgalį čia knibždėjo tikras slidininkų skruzdėlynas. „Apie pusė tūkstančio buvo susirinkę“, — sakė bilietus pardavinėjanti ponia Liucija.

Anot jos, bilietų kainos čia labai nedidelės — darbo dienomis valanda kainuoja 8 Lt, vaikams — 5 Lt (savaitgaliais — atitinkamai 12 ir 8 Lt), dienos bilieto kaina darbo dienomis — 25 Lt (suaugusiajam) ir 15 Lt (vaikui), poilsio — atitinkamai 35 ir 23 Lt. Darbo laikas poilsio dienomis — 10-22 val. (darbo dienomis — 15-21 val.). Pirmadienis yra nedarbo diena.

Aktyvaus žiemos poilsio mėgėjai, jėgas atgauti nusprendę Anykščiuose, čia gali mėgautis keliomis įvairaus sudėtingumo kalnų slidinėjimo trasomis su dviem keltuvais. Pagrindinės slidinėjimo trasos ilgis — 250 m, aukščio skirtumas — 40 m. Lygumų slidinėjimo mėgėjams parengtos 3-5 km ilgio trasos, vingiuojančios nuostabiais šilų kloniais ties Liudiškių kalva, prie kelio Anykščiai-Molėtai.

Vietoje galima išsinuomoti reikiamą slidinėjimui inventorių, pailsėti ir pasimėgauti arbatos puodeliu lauko kavinukėje. Tiesa, Anykščiuose nebus ką veikti rogučių mėgėjams, nes pastariesiems reikia natūralaus sniego, kurio čia neužtenka, ar norintiems pramogauti „varlinuke“, nes jo paprasčiausiai nėra.

Norintieji Anykščiuose praleisti visą savaitgalį ir vakare rasti kitokių pramogų, nesunkiai galės tą padaryti. „Sveikatos oazėje“ veikia 25 m ilgio baseinas, įvairios pirtys, sūkurinė vonia su hidromasažine sistema ir cirkuliuojančiu mineraliniu vandeniu.

Pro šalį skrenda lėktuvai

Sostinės slidininkai gerai žino Liepkalnyje iškilusį Laimio kalną. Tokį vardą aukščiausiai Vilniaus vietai — 235 m 12 cm — miesto valdžia suteikė 2004 metais. Tai dirbtinai supilta kalva. Jos tikrasis iniciatorius — vilnietis Laimutis Janutėnas.

Kai šis žmogus panoro Vilniuje įrengti gerą slidinėjimo trasą, jo dėmesį patraukė Liepkalnyje buvusi 219 m 12 cm aukščio duobėta kalva su jos žemumoje telkšančia pelke, tačiau puikiu nuo viršūnės atsiveriančiu vaizdu.

Darbai užvirė 1982 metais. Pirmiausia šioje vietoje L.Janutėnas atidarė sąvartyną, į kurį iš viso miesto buvo gabenamos statybų atliekos, ir taip padidino kalvą. Statybos sustojo, kai vis aukštėjantis kalnas užkliuvo aviatoriams. Mat čia labai žemai praskrenda lėktuvai. 1984 metais ant kalno buvo sumontuotas pirmasis savadarbis keltuvas, po poros metų — dar vienas.

Šiandien ant Laimio kalno įsikūręs laisvalaikio centras „Žiemos trasa“. Slidžių mėgėjams čia įrengtos penkios slidinėjimo trasos iki 300 m, tarp jų „varlinukas“, o viena trasa išties sudėtinga. Veikia trys keltuvai, dvi sniego patrankos, slidžių bei snieglenčių atnaujinimo bei nuomos tarnybos, pataria instruktoriai. Yra ir nemokama 3 km ilgio lygumų slidinėjimo trasa, kuria, jeigu nevyksta varžybos, gali naudotis visi norintieji. Poilsiautojai sušilti gali kavinėje.

Kaip ir kitur Lietuvoje, Liepkalnyje pirmadienis neslidinėjimo diena. Kitomis dienomis keltuvai čia veikia nuo 15 iki 20 val., poilsio dienomis jie įjungiami jau 10 val. Valandą čia galima slidinėti už 16 Lt (vaikams — 13 Lt). Viso slidinėjimo komplekto (slidės, batai, lazdos) nuomos kaina — 25 Lt (1 val.) arba 30 Lt (2 val.).

Tačiau ne visi slidininkai Vilniuje siūlomomis žiemos paslaugomis patenkinti. „Žiemos trasos“ valdytojams nelabai svarbu, kas darosi jų trasoje: ar joje saugu, kokios slidės nuomojamos. Matyt, jie mano, kad slidinėjimo mėgėjai vis tiek ateis, nes artimiausios trasos yra tik už 100 km. Kažkodėl Anykščių ir Ignalinos trasose tokios netvarkos neteko pastebėti. Trasos paruoštos daug geriau: krūmų nematyti, trasos neledinės, per balas laukiant keltuvo šokinėti nereikia...“ — kalbėjo vienas „Žiemos trasos“ lankytojas.
„Žiemos trasos“ vadovas Romualdas Glazauskas susikrimtęs dėl to, kad Vilniuje visuomet yra laipsniu kitu šilčiau nei Ignalinoje, todėl labai sunku prognozuoti, kiek slidinėjimo sezonas tęsis, ir tinkamai jam pasiruošti.

Šalia Vytauto kalno

Iš visų stambiausių Lietuvos slidinėjimo centrų Birštonas bene vėliausiai atidarė sezoną — tik sausio 10-ąją. Mat piečiau įsikūręs kurortas ilgai stokojo sniego, o kad birštoniškiai galėtų įjungti savo turimas sniego patrankas, paros temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip aštuoni laipsniai šalčio ir laikytis bent penkias dienas. Tad čia sniego patrankos įjungtos tik sausio 4-ąją.

Kalnų slidinėjimo trasos Birštone driekiasi šalia Vytauto piliakalnio. Jų čia yra dvi: 160 m ilgio „raudonoji“ ir 300 m ilgio „mėlynoji“. Aukščio skirtumas — 40 m. Ant kalno viršūnės šlaitu nusileidę slidininkai užkeliami keltuvu. Ši paslauga kainuoja 2 Lt.

Tamsiuoju paros metu trasos apšviečiamos. Tad čia slidinėti galima iki 22 val. (darbo dienomis — nuo 17 val., poilsio — nuo 10 val.). Pirmadienis — neslidinėjimo diena.

Anksčiau čia būdavo laukiami ir rogučių mėgėjai. Tačiau kol kas natūralaus sniego yra nepakankamai, o dirbtinio nespėjama prigaminti, tad slidinėjimo trasų teritorijoje važinėtis rogutėmis draudžiama.

Šalia trasų veikia nuomos slidžių nuomos punktai bei lauko kavinė.

Kaip žinia, Birštonas sanatorijų miestas. Tad čia susiruošus galima pasimėgauti ne tik Vytauto parko skleidžiama tyla, bet ir pasilepinti mineralinio vandens procedūromis ar kitomis sanatorinėmis paslaugomis.

Trasos be sniego

Slidininkai jau seniai pamėgo ir Rokantiškėse, nuostabiame gamtos kampelyje įrengtas slidinėjimo trasas. Čia jų yra trys, pagrindinė driekiasi 170 m. 1999 metais naujam gyvenimui prikelta trasa tamsiu paros metu apšviečiama. Tačiau šias trasas prižiūrintis Gintaras Sidaravičius telefonu sakė, kad šiuo metu slidininkai čia nelaukiami — trasose per mažai sniego, nėra sniego patrankų, tad reikia pusmetrio sniego, kad būtų galima slidinėti. Dėl techninių kliūčių neveikia keltuvai.

Vilkaviškiečiai, ant dviejų maždaug 400 m atstumu esančių kalvų įsirengę po dvi trasas (nuo 100 iki 400 m), taip pat šiuo metu netrykšta džiaugsmu —patogiam slidinėjimui čia per mažai sniego, o ir du įrengti keltuvai neveikia.

Trasų dar bus

Nors pastaruoju metu žiemos mūsų krašte trumpos ir nepastovios, noras turėti šiuolaikiškas slidinėjimo trasas nemažta.

Pernai rudenį Vilniaus miesto valdžia pritarė naujo pramogų ir prekybos centro statybų projektui Vilniuje. Gariūnų ir Titnago gatvių sankirtoje apie 2,5 ha plote turėtų iškilti daugiafunkcinis centras su dirbtinio sniego slidinėjimo trasomis. Čia planuojama pakloti 10 tūkst. kv. m ploto trasas su dirbtinio sniego danga. Vienu metu tokiose trasose galės pramogauti apie 350 žmonių.

Vilniaus savivaldybė kartu su Lietuvos slidinėjimo federacija taip pat ketina atgaivinti ir Šilo gatvėje esančias slidinėjimo trasas ir jų rekonstrukcijai surasti apie 2,5 mln. Lt.

Apie numatomas slidinėjimo trasas pranešė ir Druskininkai. Iki vasario bus baigta rengti techninė dviejų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga projekto dalis, pradėta tvarkyti teritorija. Projektas, kurio vertė virš 100 mln. Lt, finansuojamas iš Europos sąjungos (40 mln. Lt) ir savivaldybės biudžeto. Slidinėjimo trasas numatoma įrengti kairėje Nemuno pusėje, prie Baltašiškės girininkijos.

Čia bus įrengtos dvi slidinėjimo trasos — dengta pastato viduje veiktų visus metus ir būtų apie 418 m ilgio, 60 m pločio bei 68 m aukščio, kita — atvira trasa — veiktų žiemą. Pastaroji būtų apie 360-380 m ilgio ir apie 50 m pločio. Abiejų trasų danga būtų padengiama sniego patrankomis. Jei tik ekonominė krizė nesutrukdys, pirmieji slidininkai galės pradėti slidinėti Druskininkuose 2011 metais.

Dar 2005-aisiais buvo suprojektuota slidinėjimo trasa Alytuje. 2007-aisiais šis projektas, kurį finansavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Lietuvos biudžetas, pradėtas įgyvendinti. Šiuo metu yra gaminamas sniegas (su patranka) ir bandomas keltuvas.
Čia veiks dvi trasos: viena — 135 m, kita — 190 m ilgio su keltuvu. Tikimasi, kad ateityje prie trasų atsiras kavinė, motelis, kiti objektai.