Mindaugas Stasiulis: „Visada patiko dėmesys“

Praėjusią savaitę visą Lietuvą sudrebino Saulėno gimtinėje, Šiauliuose, vykęs audringas jo gimtadienis. Tačiau šį personažą įkūnijančio iš Žemaitijos kilusio Mindaugo Stasiulio šventės su tikrais draugais kuklios ir be Lietuvos žvaigždžių parado priešakyje.

Tikrasis Mindaugo gimtadienis – žiemą
Mindaugas Stasiulis-Saulėns tikrąjį savo gimtadienį švenčia vasario 25-ąją. Tačiau jų nelabai laukia ir mėgsta. „Man gimtadieniai ne prie širdies – jaučiuosi dėl kažko kaltas ir turintis kažką kažkam duoti“, – sako jis. Kur kas su didesniu polėkiu ir azartu jis ruošėsi Saulėno gimtadieniui. O ir šventė jį su visa Lietuva. Be to, kad didžiulėje šventėje dalyvavo ryškiausios Lietuvos žvaigždės ir kone visi Šiaulių miesto gyventojai, Mindaugo palaikyti ir pasveikinti atvyko daugiau nei dvidešimt jo artimų giminaičių iš Žemaitijos. O ką jau kalbėti apie draugus, bičiulius, kolegas ir gerbėjus. Idėja surengti didžiulę šventę kilo dar po Naujųjų metų. „Aš visada svajojau, kad mano gimtadienis būtų pavasarį, kada viskas žydi, kad svečiai, vykdami į gimtadienį, nekęstų šalčio. Todėl mintis Saulėno balių surengti pavasarį – savotiškas atsirevanšavimas už tai, kad gimiau žiemą. Be to, juk Saulėnas yra gamtos, miškų, ežero, mašinų žmogus. Jis pavasarį prabunda iš žiemos miego“, – juokiasi M1 programų direktorius.

Savo kaime – ne didžiausia žvaigždė
Iš Telšių rajone esančio nedidelio Pupinių kaimelio kilęs Mindaugas sako, kad ten save galėtų įvardyti nebent trečiarūše žvaigžde. „Didesnė žvaigždė mano kaime yra moteris, kuri valgo smėlį, ir šeima, auginanti dvidešimt vaikų. Taigi, tikrai nesu labai didelė žvaigždė“, – nepraranda humoro jausmo. Tik nuogąstauja, kad ta moteris vieną dieną nesuvalgytų jo gimtojo krašto gražiausių apylinkių: „Vis nerimauju. Pupiniai – smėlinga vietovė, bijau, kad gimtinės nesuvalgytų.“ Tačiau surimtėjęs paaiškina, kad iš tiesų vertina ir brangina tai, jog gimė ir užaugo provincijoje – ten iki šiol gyvena Mindaugo tėvai, netoli įsikūrę sesuo ir broliai. „Manau, kad tiems, kurie augo kaimo ar nedidelio miesto aplinkoje, – viskas kur kas įdomiau. Nesąmoningai esi žingeidesnis ir savaime norisi konkuruoti, viską išbandyti, pamatyti ir patirti. Provincija duoda daug“, – neabejoja. Nors sostinėje jis tikrai turi ką veikti, savo gimtojo krašto nepamiršta aplankyti. O ten jo visada laukia išsiilgę artimieji. Mindaugas pasakoja, kad nors Saulėno amplua ir nėra pats priimtiniausias jo tėvams, tačiau užtenka to, kad sūnus yra matomas. „Natūralu, kad vos pamačius vaiką užplūsta geri jausmai, tad kažkokiems priekaištams vietos nebelieka. O labiausiai jie džiaugiasi šeštadieniais matydami mane gražų, pasipuošusį ir teisėjaujantį laidoje „Švieski man vėl“, – Mindaugas prisipažįsta, kad dirbti į šią laidą būtent ir ėjo dėl tėvų.

Dėmesį mėgo visada
Mindaugas Stasiulis neslepia, kad būti matomam ir žinomam buvo viena iš jo slapčiausių svajonių. Jis netgi prisiminė komišką situaciją: „Penktoje klasėje vykdamas į Vilnių, į respublikinį skaitovų konkursą, taip ruošiausi, kad net iš draugo pasiskolinau tokias gražias languotas kelnes. O kai žiūrėjau įrašą per TV, buvau visiškai vienas kambaryje! Beje, ir tik vienas draugas – tas, kuris paskolino man kelnes – matė laidą. Įsivaizduojate, kokia buvo trauma!“ Jis prisiminė kaip žiūrėdamas Sauliaus Urbonavičiaus-Samo ir Marijono Mikutavičiaus šėliojimus televizoriaus eteryje galvodavo, kad jeigu kas nors leistų šalia jų bent pabūti, jis tiesiog numirtų iš džiaugsmo. Likimo ironija: būtent Samo prodiusuojamoje laidoje „Švieski man vėl“ Mindaugas ir dirba. Dabar, kaip tikina pats Mindaugas, dėmesio jam tikrai netrūksta. Netgi yra tikras, jog jo galėtų būti ir daugiau, bet jis pats nelinkęs dėl populiarumo skambinti žurnalistams ir pardavinėti savo asmeninio gyvenimo.

Slepia draugę
Žinomas, žavus ir puikų humoro jausmą turintis vyras vakarus leidžia ne vienas. Po nesėkmingos santuokos su pirmąja žmona, apie kurią Mindaugas nutyli, dabar mėgaujasi tikra romantika ir džiaugiasi, kad sutiko savo žmogų. Tampomas už ūsų prasitarė, kad jo mergina dirba slaptose tarnybose, todėl viešinti pavardės jis tiesiog negali. Tačiau pavyko iškvosti jų netradicinę susipažinimo istoriją: „Ji užsipuolė mane dėl žalio vilnonio megztinio ir pasakė sarkastišką pastabą. Iš karto mane suintrigavo. Tiesiog neradau argumentų jai paprieštarauti, nes ji atrodė tobula!“ Vyras nesutinka, kad mergina jį surado: „Tai nenusakoma – vos sekundė ir atsiranda ryšys. Ne ji mane pamatė, mes abu vienas kitą pastebėjome!“ Paklaustas apie vaikus, nuo tiesaus atsakymo išsisuka. „Vis tiek daugiau negu dvidešimt neturėsiu ir nepralenksiu savo kraštietės, tai ir negalvoju apie tai, – vėl juokiasi ir sveikina visus draugus bei bičiulius su šv. Kalėdomis ir Velykomis. – Pasinaudodamas jūsų žurnalu, noriu perduoti visiems draugams linkėjimus, nes per šventes neatsakiau į jų žinutes: nemėgstu siuntinėti tų banalių tekstukų. Norisi pasakyti kažką daugiau, bet žinau, kad nespėsiu, taigi sveikinu dabar“!