Vidas Blekaitis: pavasarį tapsiu tėveliu

Galiūno ir šokių projekto „Šok su manimi" dalyvio Vido Blekaičio šeimoje puikios žinios - jis su žmona Rita nekantriai laukia pirmos atžalėlės.

Vardas, pavardė: Vidas Blekaitis.

Gimimo data, vieta: 1972 04 14, Birštonas. 37 m.

Šeima, kurioje gimė: mama Marytė - pensininkė, turi brolį Juozą.

Šeiminė padėtis: vedęs; žmona Rita (27) - verslininkė.

Išsilavinimas: Vilniaus pedagoginiame universitete baigė biologiją ir kūno kultūrą.

Pasiekimai: vienas iš žinomiausių Lietuvos galiūnų; dukart Baltijos čempionas; dukart pasaulio čempionas; Europos čempionato prizininkas; pasaulio komandinio galiūnų čempionato nugalėtojas.

Veikla: tarnauja Lietuvos kariuomenės karo policijoje, dirba Birštono sporto centro sunkiosios atletikos treneriu.

Kaip susidomėjote galiūnų sportu?

Žavėjausi tais galingais vyrais, kuriuos tik televizoriaus ekrane galėjau matyti. Šis sportas Lietuvą pasiekė 1989-aisiais. Važiuodavau į varžybas, stebėdavau tuos vyrus ir puoselėjau mažytę viltį su jais vieną dieną susikauti, o gal ir nugalėti. Taip ir atsitiko.

Šiame sporte reikalingas talentas?

Be abejonės! Taip pat svarbūs genai. Tikrai ne kiekvienas, atėjęs iš gatvės, priimamas treniruotis - vyksta kruopšti atranka. Į krepšinį papulti kur kas lengviau. Tinkamas kandidatas privalo būti stiprių sąnarių, atsparaus organizmo, be to, psichologiškai stiprus. Šiame sporte svoriai yra labai dideli, ne vienas sportininkas nusivilia negalėdamas iškart juos išjudinti iš vietos. Reikia kantrybės, sunkiai ir ilgai dirbti. Tinginiavimui vietos čia nėra.

Turbūt visus dabar nustebintumėte, jei išvardytumėte, ką valgėte pusryčiams.

Kilogramą grikių košės, pusę kilogramo jautienos liežuvio, išgėriau kavos, pasigardžiuodamas suvalgiau pusę kilogramo varškės. Pietums, aišku, valgysiu ne mažiau. O vakare važiuosiu į šokių treniruotę.

Šokiai vietoj vakarienės?

Oi, ne! Na, aišku, vakarienei rinksiuosi lengvesnį maistą. Užteks kilogramo keptos žuvies su daržovėmis.

Na, jei nedirbtumėte, žmona Jūsų turbūt nepajėgtų išmaitinti.

Dėl to galiūnai ir priversti ieškotis papildomų darbų (juokiasi).

Ar kada nors galvojote, kad vieną dieną žengsite į šokių aikštelę?

Tikrai ne! Net slapčiausiose vizijose šito neregėjau! Kad pasiūlys, netikėjau, bet dar labiau nesitiki, jog mane įkalbėjo ten dalyvauti.

Bet juk ir šokių, ir galiūnų sporto principas panašus: dėl trumpo pasirodymo reikia išlieti labai daug prakaito treniruojantis.

Šiek tiek panašumų yra. Ir ten, ir ten reikia didžiulės kantrybės. Galiūnų sporte esu asas, o ant parketo - vis dar naujokas, nors net naktį pakeltas galėčiau pasakyti, kurie bateliai skirti standartiniams, o kurie Lotynų Amerikos šokiams.

Nuo pat pirmų projekto laidų Jums nestinga nei komisijos narių, nei žiūrovų palaikymo. Džiaugiatės?

Na, nesakyčiau, kad komisija mane lepina aukštais balais. Aišku, jie susilaiko nuo pernelyg aštrios kritikos man, nes mato mano ribotas galimybes. Manęs negalima lyginti nei su gerais, nei su blogais šokėjais, nes tokių kaip aš projekte daugiau nėra. Nesu standartas. O žiūrovų palaikymą jaučiu, mane jis labai užveda. Kai padarau kažkokį sau nebūdingą judesį, salėje susirinkusieji atsistoję ploja. Tada jaučiu malonumą, pasitenkinimą.

Vis pabrėžiate, kad dalyvaujate šou, todėl profesionalaus šokio iš Jūsų tikėtis nevertėtų. Ar finale nepateiksite mums staigmenos pelnydamas nugalėtojo vardą?

Apie tai net nesusimąstau. Įveikti tokius pajėgius šokėjus neįmanoma. Tiesa, nesu pirmas galiūnas, dalyvaujantis šokių projekte. Amerikoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje į šokių projektus buvo pakviesti mano kolegos. Ir ką galiu pasakyti: jie šoko tikrai ne geriau už mane, tačiau visi tapo nugalėtojais.

Vedėte dešimčia metų jaunesnę merginą. Yra kuo didžiuotis?

Na, taip jau sutapo, kad man patinka jaunesnės, o jai - vyresni. Su Rita susipažinau prieš ketverius metus. Ji alytiškė, o aš iš Birštono. Mes susipažinome viename renginyje. Po metų draugystės pasipiršau, atšventėme tradicines lietuviškas vestuves: su piršliu, balta mišraine, rūkyta višta.

Anksčiau nebuvote vedęs?

Ne. Pirmas ir, tikiuosi, paskutinis kartas.

O šeimos pagausėjimas jau planuojamas?

Ką čia slėpsi... Pagausėjimas jau suplanuotas! Pavasarį tapsiu tėveliu. Kai žmona pranešė apie nėštumą, labai apsidžiaugiau. Kas gims - dukra ar sūnus - jokio skirtumo. Svarbiausia, kad vaikelis būtų sveikas. Sulauksime pirmo, tada galėsime planuoti mažiausiai dar du.

Specialiai taip suplanavote: Jūs - ant parketo, o žmona - į motinystės atostogas?

Čia taip sutapo (juokiasi). Vaikelis labai lauktas, planuotas, tačiau netikėtas.

„Manęs negalima lyginti nei su gerais, nei su blogais šokėjais, nes tokių kaip aš projekte daugiau nėra. Nesu standartas."