Keletas faktų apie dantų silantus

 Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet Lietuvoje vykdoma vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Nors valstybė skiria pakankamai lėšų vaikų dantukų priežiūrai,  dalis pinigų lieka nepanaudota.  

Kas yra silantai? Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Verta žinoti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

Ar silantai visiškai apsaugo nuo ėduonies? Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Specialistai teigia, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų. 

Kokio amžiaus vaikų dantukai gali būti dengiami silantu? 6 – 14 metų.  Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Delsti negalima, nes vėliau padengimas silantais neduos norimo efekto.

Ar dengimas silantais skausmingas? Ne. Tai neskausminga keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiais skysčiais ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą, silantas šiuo metu dažniausiai yra sukietinamas, panaudojant specialią šviesą.

Silantai efektyviausi ir rekomenduojami vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims.
Ar ši paslauga mokama? Pagal šią programą numatytas paslaugas 6–14 metų vaikams nemokamai teikia sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusios poliklinikos, šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartį su ligonių kasomis, iš PSDF biudžeto mokama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas paslaugas. Nesudarę šių sutarčių privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia. 

Kodėl vienų vaikų dantis ėduonis puola dažniau nei kitų? Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir mitybos įpročiai: neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt. 

Ką daryti jeigu iškrito silantas? Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Padengus dantukus silantais, rečiau reikės valytis dantukus? Klaidinga manyti, kad, padengus dantis silantais, galima nelabai kruopščiai valyti dantis, bet kaip maitintis,  reguliariai nebetikrinti burnos pas odontologą. Tokiu atveju burnos bakterijos ir rūgštys “sugraužia” ne tik dantis, bet ir silantus, netgi plombas.

Lietuvoje dengimas silantais ne toks populiarus? Deja, taip. Tėveliai Lietuvoje ne taip aktyviai naudojasi šia nemokama paslauga kaip kitose šalyse  Nors lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriama pakankamai (šiemet 2 mln. litų) – beveik kasmet dalis jų lieka nepanaudota. Per pirmus keturis šių metų mėnesius šios prevencinės pagalbos paslaugomis pasinaudojo mažiau vaikučių nei pernai: jei pernai minėtu laikotarpiu silantavimo paslaugos buvo suteiktos 20 813 vaikų, tai šiemet penktadaliu mažesniam vaikų skaičiui – 16 628. 

Kada vertėtų apsilankyti pas stomatologą? Vasaros atostogos – tinkamas metas išnaudoti apsilankymui pas stomatologą.  Kartu būtų galima suderinti ir neatidedant atlikti kasmetinius vaikų sveikatos patikrinimus, kurių pažymas iki rugsėjo 15 d. būtina pristatyti mokykloms, o šiemet – ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms