Svaras: repas ir politika – susiję

Esate bene pirmasis ir žinomiausias hip-hopo atstovas Lietuvoje. Gal galėtumėte prisiminti, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis Lietuvoje atsirado šis stilius? Kuo Jus sudomino hip-hopas?

Į Lietuvą šis stilius atkeliavo kontrabanda, kaip ir visi kiti muzikiniai stiliai. Vakarų muzika tuometinėje Sovietų Sąjungoje tarp jaunimo buvo labai populiari. Ne tik todėl, kad labiau pažengusi ir todėl, kad dainavo užsienietiškai, bet ir todėl, kad gauti jos buvo ne taip jau lengva. Skirtingai nuo roko, hip-hope galima išsakyti žymiai daugiau minčių, juk iš esmės jame akcentuojami žodžiai. Man patiko tai, nes buvo kažkas nauja, nes niekas beveik to nedarė, galu gale, hip-hopo muzikos ritmas tiesiog sutapo su mano širdies ritmu.Vienas mano pažįstamas kontrabandininkas, prekiaujantis įrašais Antakalnio „baracholke“ vadintame turgelyje, kažkada tiesiog įbruko kelias plokšteles su repo muzika.

Paklausiau, man skambėjo keistai ir net juokingai. Bet patiko, pasidomėjau šios muzikos šaknimis ir atradau, kad iš esmės tai – tokia pati socialinio protesto muzika, kaip ir pankrokas, kurį tuo metu grojau su draugais (tai buvo grupė „Depresija“, – M.P.). Tik, skirtingai nuo roko, hip-hope galima išsakyti žymiai daugiau minčių, juk iš esmės jame akcentuojami žodžiai. Man patiko tai, nes buvo kažkas nauja, nes niekas beveik to nedarė, galu gale, hip-hopo muzikos ritmas tiesiog sutapo su mano širdies ritmu.

Kaip apibūdintumėte hip-hopo subkultūrą Lietuvoje? Kokioje ji stadijoje? Kiek šalyje yra jos grupių, atlikėjų, renginių?

Lietuvoje hip-hopas atsirado apie 1990-uosius. Jei pradžia laikytume breikerius, tai šiek tiek anksčiau.

Beveik 20 metu gyvavimo vėjais neišlakstė, mes turime labai puikių ir nemažiau žymių reperių, diskžokėjų, grafičio paišytojų, kurie atstovauja net Europos elitą, turime ir breiko komandų.

Apie 1990 m. susirinkdavome visi, kurie domėjosi hip-hopu ir svajodavome apie renginius, kuriuose būtų bent 100 žmonių. Dabar kiekvieną savaitę klubuose ir kitose erdvėse vyksta kas nors, susiję su šia subkultūra. Labai daug žmonių šiuo metu atrado arba bando atrasti kažką sau hip-hope. Ir visa tai vyksta ne tik viešumoje, bet ir virtualioje erdvėje.

Kaip tik šią savaitę startuoja „Online Mc Battle‘08“. Kam įdomu, galės sekti įvykius specialiame internetiniame portale www.hhbattle.lt.

Koks hip-hopo vaidmuo pasaulinėje kultūroje?

Kaip ir bet kokia kurybinė subkultūra, hip-hopas formuoja kūrėjo ir besidominčio žmogaus vertybes ir pasaulėžiūrą. Kadangi hip-hopas jau senai tapo multikultūriniu reiškiniu, jis yra labai patogus ir veiksnus bendravimui tarp žmonių, gyvenančių skirtingose pasaulio vietose ir netgi su kitomis subkultūromis besidominčiais žmonėmis.

Be viso to hip-hopas yra stipriausiai ir aštriausiai socialinius dalykus nagrinėjanti subkultūra šiuo metu pasaulyje.

Kaip pasikeitė hip-hopas nuo jo atsiradimo? Kokios jo perspektyvos? Ar šis stilius turi tendencijas keistis, jungtis su kitais stiliais? (Kiek teko klausyti, bene labiausiai – su metalu, roku.)

Kaip ir visame kame, kas sukuriama žmogaus, hip-hope irgi keičiasi skambesio mados, kurios laikas nuo laiko spirale grįžta atgal. 1990-ųjų gyvą skambesį 2000 m. pradžioje užgožė elektroniniai garsai, dabar vėl grįžtama prie šaknų, o kas bus toliau – pamatysim.

Stiliaus jungimasis su kitais stiliais priklauso nuo kūrėjų vaizduotės. Aš manau, nėra tokio stiliaus, su kuriuo hip-hopas negalėtų sukurti kažko savito. Tai galėtų būti rokas, džiazas, drum‘n‘bass, elektroninė muzika, na, o kad hip-hopas gali pavirsti į popsą, tau įrodo daug visokių televizijų.

Mano nuomone, hip-hopo muzikos išskirtinis bruožas – žodžiai. Nė viename muzikos stiliuje jų nėra tiek daug ir jiems nėra skirta tiek daug dėmesio. Ir kol liks taip, kaip yra, hip-hopas gyvens per amžius!

Lietuvoje viena pagrindinių edukacinių repo užduočių – išgyvendinti iš klausytojo tą nelemtą „tik priedainio klausymą“, kurį suformavo apgailėtinos populiariosios muzikos kūrėjai.

Ką manote apie politiką, Lietuvos politikus? Ar hip-hopas Lietuvoje bei pasaulyje – politizuotas?

Apie politiką žmonės mano taip: kai gerai gyvena – nieko nemano, kai blogai – keikia...

Tačiau nuo politikos visiškai atsiriboti neįmanoma, juk, nori ar nenori, tai – dalis gyvenimo. Aš balsuoju visada, tai – mano pareiga Tėvynei.Aš koncentruojuosi ne tiek ties politika, o labiau ties socialiniais dalykais, pilietiškumu ir patriotizmu. Šie dalykai man svarbesni. O kadangi saugau sąžinę, su politika stengiuosi daug bendro neturėti, nors pripažįstu, kad kažkas turi daryti ir kažkas iš politikų turės pakeisti tą nelemtą požiūrį į politikus kaip sukčius ir vagis.

Tačiau nuo politikos visiškai atsiriboti neįmanoma, juk, nori ar nenori, tai – dalis gyvenimo. Aš balsuoju visada, tai – mano pareiga Tėvynei.

Muzika tam tikra prasme visada yra politizuota, nes atspindi nuomones. Kai išsakai mintis dainoje apie politinius įvykius, vykstančius tavo šalyje, argi tai – ne politikos dalis?

Kas labiausiai Jus įkvepia?

Mane labiausiai įkvepia emocijos, kurias man sukelia žmonės. Tai gali būti žymus muzikantas ar atsitiktinis praeivis, matytas filmas ar įvykis, gyvai stebėtas paties. Aš atmetu vardus ir pasiimu tą žinutę, kurią suformavo situacija. Ir tai mane įkvepia.

Dirbote televizijoje, buvote tikrai geras laidos vedėjas. Kodėl nebetęsiate šios veiklos? Kuo užsiimate dabar?

Ačiū už gerą žodį. Tas projektas buvo vieno sezono, todėl, atėjus vasarai, natūraliai baigėsi. Kartas nuo karto gaunu pasiūlymų grįžti į televiziją, bet būti televizijoje man iš esmės neįdomu. Aš noriu ten veikti tai, kas man patiktų – tai turėtų būti arba rimta socialinė laida, arba kažkas susijusio su muzika arba sportu.

Šiuo metu su draugais kaip tik dirbame ties paskutine naujo albumo leidimo stadija. Jis turėtų pasirodyti kita mėnesį ir vadinsis „Išvien“. Tai – ketverių metų, praėjusių nuo „Alchemijos“ išleidimo, retrospektyva. Mums patiems tai – labai geras darbas, na, o klausytojas tegu įvertins pats. Manau, kad bent kažką jame sau ras kiekvienas.

Kokios pagrindinės „G&G Sindikato“ propaguojamos idėjos?

„G&G Sindikatą“ sudaro penki žmonės su savo matymu ir idėjomis. Ir kiekvienas yra asmenybė, todėl pati grupė yra ta erdvė, kurion mes visi sudedame tai, kas kiekvienam mūsų svarbu.

Man pačiam svarbiausia – būti kantriam ir mokėti dalintis. Visa kita – tik šių dviejų dalykų dalis.