Jau rudenį televizijos ekranuose pasirodysiančiame naujame seriale „Drąsos kaina“ ji atlieka su pedofilais kovojančio pagrindinio herojaus jaunutės žmonos vaidmenį. Serialas jau dabar neoficialiai vadinamas „Kedžio serialu“, nes jame gvildenama šiuo metu Lietuvoje ypač jautri vaikų išnaudojimo tema.

Daugiau – žurnale „Žmonės“

TV3 pranešime spaudai skelbiama, kad prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamo serialo aikštelėje I.Puzaraitei patirtis visai nauja, bet tokia įdomi, kad mergina nė kiek neniurzga keldamasi į darbą auštant, važinėdama į Vilnių iš gimtosios Marijampolės, ir net vaidindama tą, kurią visuomenė pasmerks... Irūnos herojė – visiška jos priešingybė: nekultūringa, akiplėša, vulgari, ryškiai raudonomis lūpomis. „O aš namuose neturiu nė vienų lūpų dažų!“ – juokiasi I.Puzaraitė, per filmavimąsi ištaikiusi minutėlę pokalbiui.

Jau pradėjai filmuotis seriale. Kokie pirmieji įspūdžiai?

Netikėjau, kad bus taip nuostabu! Nepaprastai patinka, labai šauni komanda. Jei anksčiau sakyčiau, kad aktoriaus darbas – ne man, tai dabar galiu patikinti, kad tai beprotiškai įdomu. Labai džiaugiuosi, kad gavau tokį pasiūlymą. Tai, ką šiuo metu darau, man labai patinka.

Net jei filmavimo aikštelėje kitąsyk tenka būti jau pusę penkių ryto?

Visiškai nesvarbu, kur ir kada. Svarbu, ką daryti.

Ko gero, čia tau praverčia patirtis, įgyta dirbant su reikliąja Laima Lapkauskaite? Žinai, kas yra sunkus darbas ir disciplina.

Taip, aš pripratusi prie žiauraus tempo, didelio užimtumo. Man nesudėtinga anksti keltis. Ypač, kai atsikeli ir žinai, kad darysi tai, kas patinka.

Irūna Puzaraitė seriale „Drąsos kaina“

Sklido kalbos, kad serialo prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui tave rekomendavo Marius Jampolskis. Tai tiesa?

Pirmą kartą girdžiu... Man prodiuserė Laima pasakė, kad esu kviečiama į atranką. Manau, kad mane tiesiog pastebėjo.

Ar šiuo metu dar lieka laiko koncertinei veiklai?

Viską susideriname. Spėju ir pakoncertuoti, bet pirmoje vietoje man dabar – serialas.

Filmavimai vyksta Vilniuje. Teko keisti gyvenamąją vietą?

Kol kas bandau suktis, kartais pernakvoju pas tetą arba grįžtu namo, bet planuoju nuomotis butą Vilniuje – ir serialą dar iki gruodžio filmuosime, ir kiti darbai laukia. Turiu čia persikelti.

Serialas „Drąsos kaina” narplios skausmingą ir skandalingą vaikų išnaudojimo temą, kuriai praėjusį sezoną žiniasklaida skyrė ypač daug dėmesio. Tu buvai iš tų, kurie sekė visas naujienas, ar iš tų, kurie sakė: „Na, kiek gi galima?”

Mano manymu, nuo tokių temų nereikia bėgti, jų vengti. Apie tai reikia kalbėti. Nes ši problema – didžiulė. Su pastarąją garsia istorija viskas iškilo į paviršių, ir ačiū Dievui. Aišku, daug kas sakys: ir vėl… Bet juk tai – aktuali tema.

Tavo personažas – ne iš tų, kuriuos šlovintų visuomenė. Ar tareisi su šeima prieš priimdama pasiūlymą vaidinti jį?

Tėvams pernelyg daug nepasakojau. Gali būti, kad juos tai šokiruos… Bet galutinį pasiūlymą vis tiek priėmiau pati. Taip, vaidinu blogą mergaitę. Mano herojė Lina – beprotiškai drąsi, visiškai neišauklėta, nekultūringa, akiplėša, šiurkšti ir vulgaroka.

Žiūriu į tavo ryškiai raudonas lūpas ir galvoju, kad tai gana neįprasta.

Būtent! Tai ir įdomu – mano kuriamas personažas yra visiška priešingybė. Beje, namuose neturiu nė vieno lūpdažio! (Juokiasi.)

Viskas – kitaip, tik suvalkietiškas akcentėlis – tas pats?

Tai buvo mano pirmas klausimas: ar akcentas netrukdys? Kadangi vaidinu mergaitę iš kaimo, tai perdaug savęs nevaržau – jei išsprūsta, tai išsprūsta.  

Nekantrauji pamatyti pirmąsias „Drąsos kainos” serijas?

Išties labai laukiu. Aikštelėje dirbti nepaprastai smagu, bet ne mažiau įdomu, kaip iš šalies viskas atrodys.