Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Finansinių milžinų griūtys: kodėl žlunga bankai

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Bankai žlunga dėl įvairių priežasčių
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Bankų griūčių istorija rodo, kad šie finansiniai milžinai griūva dėl skirtingų priežasčių. Vienus netikėtai pakerta ekonominis sunkmetis, antrus – ilgai vykdytos finansinės machinacijos ir korupcija. Trečius parklupdo vieno asmens klaidos ar neteisėta veikla. „15min“ apžvelgia kelis garsiausius bankų žlugimus ir jų pasekmes.

Amžiaus finansinis skandalas

Bene didžiausias iki šiol skandalas pasaulyje susijęs su tarptautinio banko „Bank of Commerce and Credit International“ (BCCI) bankrotu 1991 metais. Tai, kad šis bankrotas ilgai vadintas „amžiaus finansiniu skandalu“ turėjo rimtą pagrindą. BCCI buvo įsitraukęs į tokias veiklas, kaip branduolinių technologijų pardavimas, terorizmas, prekyba ginklais, narkotikais, prostitucija ir kt. Šiame banke savo sąskaitas turėjo buvęs Irako diktatorius Saddamas Husseinas, Panamos diktatorius Manuelis Noriega, palestiniečių teroristas Abu Nidalas, Kolumbijos narkotikų baronas Pablo Escobaro. Vien Jungtinėse Valstijose BCCI turėjo kelis tūkstančius klientų, teisėsaugos pareigūnų ieškotų kaip nusikaltėlių.

BCCI 1972-aisiais Abu Dabyje įkūrė indas Agha Hasanas Abedi – poetas ir filosofas. Praėjus dešimtmečiui, BCCI jau buvo septinta pagal dydį pasaulyje banko paslaugų grupė, kurios 400 biurų ir per 16 tūkst. darbuotojų buvo įsikūrę 72 šalyse, ir kurios turtas buvo vertinamas 20 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau šis spartus augimas netruko sukelti tarptautinių finansinių institucijų įtarimus ir į paviršių pradėjo kilti sunkiai įsivaizduojamos BCCI finansinės machinacijos bei kita nešvari veikla. Buvo įrodyta, kad bankas plaudavo narkotikų kartelių pinigus. Už narkotikus gautus pinigus BCCI paversdavo į vertybinius popierius, o pastaruosius padėdavo į kitose šalyse esančių banko filialų sąskaitas. Taip prekeiviai narkotikais be problemų galėdavo pasiimti pinigus kitose šalyse.

Bankas buvo įsitraukęs į tokias veiklas, kaip branduolinių technologijų pardavimas, terorizmas, prekyba ginklais, narkotikais, prostitucija ir kt.

Ne mažiau sukrėtė tai, kad bankas nedidelei arabų grupei lengva ranka išdalino apie 800 mln. JAV dolerių. Vienam Saudo Arabijos piliečiui buvo paskolinta 100 mln. dolerių. Skolindamas šiuos pinigus BCCI nesidomėjo ne tik savo klientų mokumu, bet net neprašė jų pasirašyti jokių dokumentų.

Nepasaint pavieštintų skandalingų faktų, BCCI dar kurį laiką tęsė savo veiklą. Visgi finansinių machinacijų padaryti nuostoliai buvo tokie dideli, kad jų nebepavyko nuslėpti. Patyrus didžiulį tarptautinį spaudimą buvo atliktas BCCI auditas, atskleidęs, kad nuostolingai bankas dirbo nuo 1977 metų – išdalino milijardus dolerių paskolų, kurių atgauti neturėjo jokių galimybių. Machinacijų padaryta žala siekė 13 milijardų JAV dolerių.

Pats banko įkūrėjas A.H.Abedi įsikūrė Pakistane, kuris nesutiko jo išduoti nei JAV, nei Didžiajai Britanijai. Arabų pasaulyje šis žmogus buvo laikomas didvyriu.

„Barings Bank“

Didžiosios Britanijos investicinis bankas „Barings“ pasaulyje egzistavo per 230 metų. 1763-aisiais Londone išeivių iš Nyderlandų brolių Baringų įkurta įstaiga išgyveno daugybę sunkmečių, du Pasaulinius karus. Tačiau šiam visagaliam milžinui sužlugdyti pakako vos vieno asmens – pagrindinio banko brokerio Singapūro biržoje Nicko Leesono.

Azijos finansų rinkose „ateities kontraktais“ prekiavęs ir banko itin vertintas, „prekybinės salės Michaelu Jordanu“ vadintas N.Leesonas nuslėpė nuo savo darbdavių nesėkmingus sandėrius. Į Londoną jis siuntė tik ataskaitas apie sėkmingus sandėrius, tuo tarpu apie tuopat metu prekiautą „klaidingąją“ sąskaitą nutylėjo. N.Leesonas savo veiksmais bankui padarė 1,3 mlrd. JAV dolerių žalos. Tai buvo du kartus didesnė suma, nei tuometinis banko kapitalas ir rezervai. Bankas buvo priverstas bankrutuoti.

1995-aisiais „Barings Bank“ grupė už simbolinį vieną svarą buvo parduota Nyderlandų finansiniam galiūnui ING, perėmusiam ir 827 mln. svarų „Barings Bank“ skolų. N.Leesonas buvo suimtas Frankfurto oro uoste ir grąžintas į Singapūrą. Už sukčiavimą jam skirta 6,5 metų kalėjimo bausmė, tačiau kalėjime N.Leesonas neužsibuvo. 1999 metais diagnozavus tiesiosios žarnos vėžį, vyras paleistas iš kalėjimo.

Išėjęs į laisvę buvęs banko brokeris tapo laukiamu tarptautinių finansinių institucijų svečiu – čia jis skaitė paskaitas apie rizikos valdymą.

„Washington Mutual“

Per Europą ir JAV nusiritusios finansų krizės 2008-aisiais neatlaikė ir taupomasis Jungtinių Valstijų bankas „Washington Mutual“ („WaMu“). Ši institucija bankrutavo per metus praradusi 95 proc. savo vertės. Tai didžiausias bankrotas JAV bankininkystės istorijoje. Bankui priklausę 136 mlrd. dolerių vertės aktyvai vos už 1,9 mlrd. dolerių buvo parduoti bankui „JP Morgan Chase“.

„WaMu“ buvo įkurtas 1889 metais. Kredito įstaigoje laikyta šios institucijos indėlių suma siekė 188 mlrd. dolerių, tuo tarpu suteiktų paskolų vertė buvo 176 mlrd. Labiausiai prie žlugimo prisidėjo paniškas indėlininkų elgesys, kurie per dvi savaites iš banko atsiėmė bemaž 17 mlrd. dolerių.

Tai, kad „WaMu“ veikla buvo toliau vykdoma, rinkoje nesukėlė itin didelės panikos. Nuraminti buvo ir banko klientai – jau kitą rytą po banko pardavimo žmonėms buvo detaliai paaiškinta, kas vyks ateityje. Jiems buvo pranešta, kad nesikeičia ne tik jų sąskaitų numeriai, bet kad jie toliau gali naudotis savo banko kortelėmis ir turi vykdyti pasiimtų kreditų įsipareigojimus.

N.Leesonas savo veiksmais bankui padarė 1,3 mlrd. JAV dolerių žalos. Tai buvo du kartus didesnė suma, nei tuometinis banko kapitalas ir rezervai. Bankas buvo priverstas bankrutuoti.

Po „WaMu“ įsigijimo „JP Morgan Chase“ tapo didžiausiu banku Jungtinėse Valstijose pagal depozitų apimtis, kurios siekė 900 mlrd. dolerių.

De ja vu – Latvijoje

2008-aisiais Latvijos vyriausybė nutarė perimti antrojo pagal dydį šalies „Parex banko“ kontrolinį paketą. Žmonėms buvo paaiškinta, kad valstybė turėjo tik dvi alternatyvas: įsigyti kontrolinį akcijų paketą, arba leisti bankui bankrutuoti. Pastaruoju atveju, esą, valdžiai būtų tekę kompensuoti indėlius iki 50 tūkst. latų.

„Parex bankas“ buvo įkurtas 1992 metais. Didžiąją dalį jo akcijų valdė šalies verslininkai Valerijus Karginas ir Viktoras Krasovickis. Iki kol buvo nacionalizuotas, jame Latvijoje dirbo apie 2,5 tūkst. žmonių. Bankas savo filialus, atstovybes ir dukterines įmones turėjo 15-oje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Kaimyninės šalies vyriausybė tvirtino, kad „Parex banko“ ekonomines problemas iššaukė pasaulinė krizė. Bankui nepavyko atgauti lėšų, investuotojų į projektus, kurių įgyvendinimas nutrūko dėl ekonominio sunkmečio. Be to, pasklidus gandams, kad bankas atsidūrė ant bankroto ribos, jo klientai atsiėmė apie 300 mln. litų vertės indėlių.

Latvijos vyriausybei nacionalizavus „Parex banką“, žmonės ir toliau masiškai atsiiminėjo savo indėlius. Po kelių savaičių vyriausybė įvedė lėšų pasiėmimo apribojimus.

2010-aisiais restruktūrizuojant „Parex banką“ įsteigtas naujas „gerasis“ bankas „Citadele“ ir „blogasis“ bankas „Parex“. Pirmojo padaliniai šiuo metu veikia 12-oje šalių, jo klientams operacijų apribojimai netaikomi.

75 proc. banko „Citadele“ akcijų valdo Latvijos valstybė,  25 proc. – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Kiti garsiausi bankų žlugimai

  • „Herstatt“ bankas, Vokietija. 1974 metais Vokietijos valdžia buvo priversta perimti ant bankroto ribos atsidūrusį „Herstatt“ banką. Šio banko žlugimas užima svarbią vietą bankų istorijoje, mat po jo buvo priimtos naujos tarptautinės bankų veiklos taisyklės.
  • „Integrity“ bankas, Gruzija. Bankas žlugo 2008-aisiais, prarasdamas apie 1 mlrd. JAV dolerių turto.
  • „Long Term Credit“ bankas, Japonija. Bankas žlugo 1998 metais, nors ilgą laiką buvo viena iš didžiausių institucijų pasaulyje. Šalies vyriausybė ant bankroto ribos atsidūrusį banką nacionalizavo ir restruktūrizavo.
  • „Netbank“ bankas, JAV. Internetinės bankininkystės lyderis žlugo 2007-aisiais dėl banko vidinės veiklos klaidų.
  • „Creditanstalt“ bankas, Austrija. Didžiausias Austro-Vengrijos imperijos bankas žlugo 1931 metais dėl ekonomikos problemų. Šios institucijos bankrotas paskatino ir kitų bankų Vokietijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje ir Lenkijoje, žlugimus.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje