Šioje mistiškoje ir atokioje saloje islandų kalbą studijuojantis lietuvis Edvardas Paškevičius šalimi susižavėjo dėl savitos islandų kalbos, literatūros, kultūros ir, žinoma, gamtos.
„Jau tik nusileidęs oro uoste supranti, kad čia viskas kitaip – nėra medžių, miškų, tik atviros erdvės ir tolumoje keistų formų kalnai. Patyrinėję salą atidžiau išvysit – krioklius, ledynus, lavos laukus, tirpstančio ledyno lagūnoje plaukiojančius ruonius, fiordus, verdančio purvo laukus, kraterius, kalnus ir uolas. Ekstremalumo mėgėjai privalo džipu nuvažiuoti į salos vidurį, kur galima pasijunti kaip kitoje planetoje – juodos dykumos, ledynai, įvairiaspalviai kalnai“,- Islandijos gamtą detaliai nupasakojo E. Paškevičius.
Kaip ir Naujoji Zelandija Islandija labai tinka fotografijos mėgėjams. Čia puikus apšvietimas, daugybė kontrastingų spalvų – nuo juodo lavos smėlio iki akinančiai balto sniego, nuo žaliuojančių pievų vasarą iki rausvų atspalvių rudenį ar žalsvų Šiaurės pašvaisčių naktį.
„Keliaujantiems į salą, kad ir vasarą, reikia nusiteikti visokiam orui. Čia dažnai klimatas keičiasi akimirksniu. Net vėlyvą pavasarį dangaus žydrinė staigiai gali pavirsti sniego pūga. Bet tuo pačiu tai ir labai smagus reiškinys. Vieną kartą keliavau į tas pačias juodąsias dykumas. Buvo gražus oras, švietė saulė, tačiau staiga sukilo toks vėjas, kad atsistojus prieš jį, buvo galima išsilaikyti ant kokų net pasvirus arti žemės. Nerealus jausmas. Po to vėl staiga nušvito saulė.“,- apie gamtos išdaigas Islandijoje pasakojo studentas.
Gurmanai būtinai Islandijoje turėtų paragauti džiovintos žuvies, fermentuoto ryklio (užsigeriant islandiška degtine) ir avienos patiekalų.
Viską susumavus, svajojantiems apie kelionę į Naująją Zelandiją, pirmasis žingsnis – kur kas arčiau Lietuvos esanti Islandija. Ši sala ne tik gundys jus sugrįžti atgal, bet ir iškratys iš galvos apie keliones į kitą pasaulio galą.
