Islandijoje auga bananai? Tai ne pokštas

Šalyje, kurios teritoriją dengia nenutirpstantys ledynai, o dirvožemis net ir vasarą nesušyla daugiau nei iki 11 laipsnių, daržininkystė tikrai įmanoma.

Daržovės Islandijoje pradėtos auginti XVII amžiuje. Kopūstus, bulves ir ropes pirmieji čia pasodino danai. XIX amžiuje, Napoleono karų laikotarpiu, kai salos susisiekimas su likusiu pasauliu buvo apribotas, daržų atsirado dar daugiau.

1850 m. vienas iš Islandijos ūkininkų sumanė sodinti bulves į žemę, įšilusią po ugnikalnio išsiveržimo – idėja pasirodė sėkminga. 1885 m. įsikūrė Islandijos daržininkų draugija.

1924 m. pastatyti pirmieji geotermine energija šildomi šiltnamiai sukėlė tikrą euforiją tarp Islandijos ūkininkų. Jie patikėjo, kad savo šalyje įmanoma užauginti bet ką! 

XX amžiaus pradžioje Islandija išmoko išnaudoti savo unikalią geologinę sandarą. Sala yra Europos ir Amerikos tektoninio lūžio zonoje, taigi geizerių teikiama šiluma buvo pritaikyta geoterminei energijai išgauti.

1924 m. pastatyti pirmieji geotermine energija šildomi šiltnamiai sukėlė tikrą euforiją tarp Islandijos ūkininkų. Jie patikėjo, kad savo šalyje įmanoma užauginti bet ką! Visur, kur tik buvo pasiekiama geoterminė energija, pradėti statyti šiltnamiai.

Šiandien jų bendras plotas daugiau nei 200 tūkstančių kv. metrų. Maždaug pusėje šiltnamių auginamos daržovės, o kituose – gėlės bei medžių sodinukai.

Islandijos šiltnamiuose daugiausia auginami pomidorai, agurkai ir saldieji pipirai. Šalies rinka 95 proc. aprūpinta vietiniais agurkais, 70 proc. – pomidorais ir 13 proc. saldžiaisiais pipirais.

Šiltnamiuose auginamas daržoves apdulkina iš Nyderlandų atgabentos bitės. Vienintelis Islandijoje šampinjonų augintojas aprūpina 80 proc. rinkos. Bulvių Islandijoje kasmet išauginama 12,5 tūkstančių tonų, patenkinant 85 proc. šalies gyventojų poreikio.

Auginti bananus ir kitus vaisius islandai gali dėl geoterminės šilumos

Sudėtinga konkuruoti su saulėtais kraštais

Neįtikėtina, tačiau Islandijoje auginami net bananai. Pirmieji bandymai išauginti šiuos egzotiškus vaisius buvo 1930 metais. Po Antrojo pasaulinio karo pigi geoterminė energija, kurią išmokta plačiai panaudoti, ir itin didelės importinių vaisių bei daržovių kainos skatino šiltnamių statybą, kuriuose pradėtas pramoninis bananų auginimas.

To laikotarpio daržininkystės knygose bananams skiriama daug dėmesio, išreiškiamos viltys, kad ūkininkams ir visai šalies ekonomikai bananai atneš tikrą klestėjimą. Tačiau 1960 m., kai Islandijos vyriausybė panaikino muito mokestį importuojamiems vaisiams, šiltnamiuose auginti bananai nebeišlaikė konkurencijos su atvežtiniais.

Dėl šviesos stygiaus islandiškieji bananai auga žymiai lėčiau nei tropikuose, augalai duoda derlių tik vieną kartą per visą savo vegetaciją, o vaisiams sunokti reikia pusantrų – dviejų metų. Tuo metu Pietų Amerikoje ar Afrikoje bananai užauga ir sunoksta per kelis mėnesius.

Prieš keletą metų žiniasklaidoje buvo paplitęs įdomus, tačiau, deja, nepagrįstas teiginys, kad Islandija yra daugiausia bananų auginanti ir eksportuojanti Europos šalis.

Pavyzdžiui toks klausimas 2006 m. gruodį yra nuskambėjęs britų kanalo BBC viktorinoje „QI“. Superfinale laidos vedėjas Stephen Fry dalyviui uždavė klausimą: „Kas yra didžiausia bananų respublika Europoje?“, į kurį tikėjosi gauti atsakymą – Islandija.

Šis viktorinos klausimas buvo įvertintas kontraversiškai, sukėlė tikras aistras ir buvo aktyviai aptarinėjamas dar kurį laiką po laidos. Tuo labiau, kad, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, jau daug metų didžiausia Europos bananų augintoja ir eksportuotoja yra Ispanija, kurioje auginama apie 90 proc. visų Europos bananų.

Tiesa, pagrindinės bananų plantacijos sutelktos Ispanijai priklausančiose Kanarų salose, esančiose prie Afrikos krantų. Kitos Europos šalys, auginančios bananus yra Portugalija, Graikija, Italija.

Islandija ir dabar augina šiltnamiuose nedidelį kiekį bananų ir renka jų derlių, tačiau beveik visi šalyje suvartojami bananai yra importuojami iš Pietų Amerikos.

Beje, per metus vienam Islandijos gyventojui tenka iki 18 kg bananų – tai žymiai daugiau nei Europos vidurkis. Vienas iš didesnių bananus auginančių šiltnamių Islandijoje dabar priklauso Islandijos Žemės ūkio universitetui.

Islandijoje Žemės ūkio universitete užauginti bananai

Čia kartu su figomis bei apelsinmedžiais auginama 600-700 bananų augalų, kuriuos prižiūri studentai. Bananus universitetui paaukojo ūkininkai, kai nutraukė vilčių nepateisinusią gamybą ir uždarė savo šiltnamius.

Universiteto šiltnamio, kur auginami tropikų vaisiai, plotas – maždaug ketvirtadalis standartinės futbolo aikštės, taigi vadinti jį plantacija nelabai išeitų.

Bananų plantacija kelia ir turistų susidomėjimą. Juk įdomu aplankyti tropikus ledo šalyje!

Tačiau kasmet čia nuo bananų nurenkama apie toną vaisių, kuriuos suvalgo patys studentai, dėstytojai ir universiteto svečiai. Kadangi universitetas yra finansuojamas valstybės, bananus pardavinėti ir turėti iš jų pelno nėra leidžiama.

Bananų plantacija kelia ir turistų susidomėjimą. Juk įdomu aplankyti tropikus ledo šalyje! Net jei lankytojams pavyksta pamatyti tik kelis bananus, tai daro įspūdį ir kelia susižavėjimą. Atšiaurus Islandijos klimatas užgrūdina jos gyventojų charakterį, net ir sunkiai pasiekiami tikslai čia įgyvendinami atkaklumu ir darbu.

Informaciją parengė keliones į Islandiją organizuojantis „Magelano kelionės“.