Tai primenu, nes viešint Daugpilyje galima rimtai suabejoti ar esi Latvijoje. Statistiškai mieste daugiau nei pusė gyventojų yra rusai, likę – lenkai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Latvių mažuma sudaro tik apie 15 proc. miesto populiacijos. Net ir šis skaičius man pasirodė per didelis, nes Daugpilyje viešėjau dukart ir abu kartus latvių kalbos mieste negirdėjau visiškai. Pirmą kartą ją išgirdau antros dienos vakarą Daugpilio autobusų stotyje, tačiau ir tai matėsi, kad latviškai kalbantys žmonės yra atvykėliai.
Nors užrašai, skelbimai, vitrinos yra latvių kalba, miesto gyventojai jos nevartoja, todėl čia sunku jaustis kaip Latvijos mieste. Visur skamba tik rusų kalba.
Nepaisant to, tik už keliolikos kilometrų nuo Zarasų esantis Daugpilis yra puiki savaitgalio atrakcija norintiems paviešėti užsienyje, tačiau ne per toli. Mane net kiek stebina, kad bent jau tarp mano pažįstamų šis miestas ne tik nepopuliarus, bet nelabai svarstomas kaip kelionių variantas.
O be reikalo. Daugpilyje yra ką pamatyti ir nuveikti, bet, jei galite rinktis, siūlau ten keliauti vasarą. Ne tik dėl to, kad vasarą ir šiaip viskas gražiau ir spalvingiau, bet ir dėl to, kad Daugpilio apylinkės yra ežeringos vietovės, todėl galima ne tik pasigrožėti miestu, bet ir pailsėti prie ežero.
Pavyzdžiui, Stropio ežeras yra pačiame mieste, į jo paplūdimius galima nuvykti tramvajumi.
Taip, aš nesuklydau, Daugpilyje yra net trys tramvajų linijos su veikiančiais tramvajais. O miestas – net mažesnis už Panevėžį. Dėl tramvajaus tai man baisiai pavydu, jaučiu jiems silpnybę. Net trys Latvijos miestai turi tramvajus, o mes, lietuviai, – nė vieno. Mano įsitikinimu, tramvajus miestui prideda tikrumo, miestiškumo.
Taigi, vienas iš tų tramvajų veža prie ežero. Karštą vasaros dieną paplūdimyje būna pilna žmonių.
Žinoma, vykome ten ir mes. Viskas buvo neblogai, vanduo geras, tik keistai atrodė stovinti kažkokia gamykla kitame ežero krante.
Mieste viešbučių užtektinai, bet mes rinkomės vasaros poilsiavietę. Ji buvo kiek už miesto, Stropio ežero pakrantėje. Išlipus paskutinėje tramvajaus stotelėje, reikėjo dar bent 15 minučių gražiu pušynu palei ežerą pėdinti iki poilsio bazės, kur pasiėmėm nebrangų kambariuką. Vietos ten gražios. Tikras kurortas prie miesto.
Daugpilis smarkiai nukentėjo nuo emigracijos, ypač per paskutinį dešimtmetį. Per jį iš miesto išvažiavo beveik 20 tūkstančių gyventojų. Tai yra akivaizdžiai pastebima miesto centre. Jis yra gražiai sutvarkytas ir nudailintas, tačiau tuščias. Dėl to kartais jaučiamas toks ištuštėjusio miesto nykumas. Žiemą jame dar tuščiau ir nelabai yra ką veikti. Nebent ledo ritulį norėtumėte pasižiūrėti. Ir tai nėra pokštas, nes mes vieną žiemą ir važiavome į Daugpilį būtent to.
Bet šiaip pats miestas gražus, jaukus, nedidelis, beveik visi atstumai yra įveikiami pėsčiomis. Centre yra pėsčiųjų zona, šiek tiek primenantį Šiaulių bulvarą. Jei galvojate, kad Šiaulių bulvaras yra ištuštėjęs, reiškia dar nebuvote Daugpilyje.
Šis bulvaras pavadintas Rygos vardu. Jis driekiasi nuo geležinkelio stoties iki Dauguvos – Rygos gatvės pradžios, kur kadaise buvusios prieplaukos vietoje pastatyta arka po užtvanka su priėjimu prie upės. Skaičiuojama, kad miesto istoriniame centre yra virš aštuoniasdešimties istorinių ir kultūrinių objektų. Mieste yra kelių religijų bažnyčios, kelių laikmečių architektūriniai šedevrai, universitetas, geležinkelio stotis, kalėjimas.
Nesu tikras, ar jis yra vertingas architektūrinis statinys, tačiau būtent jis man padarė didžiausią įspūdį savo šiurpumu. Šiurpus gal ne pats pastatas, bet faktas, kad kiemas ir kamerų langai yra į gatvę. Languose baltuoja kalinių veidai, gatvėje stovi merginos mojuojančios kaliniams, o šie per grotuotus langus mojuoja joms.
Bet pats žymiausias Daugpilio objektas yra jo tvirtovė prie Dauguvos upės. Tai buvusi Livonijos ordino pilis. Ji unikali tuo, kad iš visų pilių Baltijos šalyse yra labiausiai išsaugojusi originalų atvaizdą.
Miestas taip pat nustebino pigumu. Kainos tikrai neaukštos, neįmanoma net lyginti su Ryga ar Jūrmala. Tramvajaus bilietas kainuoja 0,30 euro. Patys rygiečiai kalba, kad dabar labai populiaru ir nebrangu vykti iškylauti ne prie jūros, o į Latgalą prie ežerų.
Tąkart mūsų kelionėje laukė dar viena atrakcija Daugpilyje – futbolo rungtynės, kurios buvo vienas iš mūsų kelionės į Daugpilį tikslų. Lietuviai žaidė su Daugpilio klubu. Atvažiavo daug fanų iš Vilniaus.
Jau ir pačios rungtynės buvo labai atkaklios, tačiau lyg to būtų negana, viską vainikavo pertraukos metu vykusios lietuvių ir vietos faunos muštynės.
Kadangi lietuvaičiai buvo labiau organizuoti, jie be didelių pastangų iškaršė kailius besipriešinantiems vietiniams ir tik policijos buvo sustabdyti ir suvaryti į atskirą tribūną. Per visą antrą kėlinį lietuvaičiai skandavo įžeidžiančius šūkius varžovams.
Po rungtynių mušeikos sulipo į autobusą ir išvažiavo į Vilnių, o mes dėl visa ko paslėpę lietuvišką atributiką kišenėse, vakarėlį tęsėme mieste. Rungtynių įvykiai tik praturtino viešnagę Daugpilyje.
Artėja vasara, todėl visiems rekomenduoju Daugpilį ir jo apylinkes įtraukti į savo vasariškų savaitgalių maršrutą. Nemėgstantys miesto, jo apylinkėse galės rasti daug gražių ežeringų vietų kokybiškam poilsiui.
