Kas mums pirmiausiai asocijuojasi su Rusija? Maskva, Peterburgas, Aukso žiedas? Ir tiek? Patricijos Schultz knygoje „1000 vietų, kurias privalai pamatyti“ siūlo aplankyti būtent šias vietas, tačiau Rusijoje jų be galo daug. Devynių šimtų puslapių knygoje, kurioje apžvelgiamas visas pasaulis, JAV aprašomos – 183, tuo tarpu Rusijai skirti tik 8 puslapiai! Bandysiu neakivaizdžiai papildyti minėtą knygą ir rekomenduoju tikriems keliautojams susipažinti su Rusijos valstybingumo lopšiu – Didžiuoju Novgorodu...
Nuvykti į Velikij Novgorodą, Didįjį Naugardą arba Jo Didenybę Poną Didįjį Naugardą, šitaip jis vadinosi kuomet buvo XII a. buvo susikūrusi Naugardo respublika, patogiausiai per Peterburgą. Naugardas buvo pirmoji Rusios kunigaikštystė, įsteigusi respublikinę valdymo santvarką, kurioje dalyvavo posadnikai, renkami kunigaikščiai ir večė. Respublika klestėjo ekonomiškai, prekiaudama tiek su vakarų šalimis tiek su Rusios kunigaikštystėmis. Neseniai šis miestas minėjo 1150 metų sukaktį, tuo tarpu Rusijos valstybė tik kitąmet švęs šią datą ir pagrindinės iškilmės vyks būtent Didžiajame Novgorode.
Mus pasitinka Novgorodo kremlius, kuris 1992 m. įtrauktas į UNESCO saugomų paminklų sąrašą. (Vilniaus senamiestis 1994 m.) Žodis kremlius, manoma, kad kilęs iš seno graikiško žodžio kremnos – tvirtas, ir reiškia tvirtovę. Rusijoje net 22 miestai turi kremlius, tačiau pats seniausias yra Didžiojo Novgorodo, nusitęsęs 1538 metrus. Gynybinę sieną remia 9 bokštai, turintys atskirus savo vardus. Kremliaus teritorijoje stovi seniausia Rusijoje, 1050 metais statyta Sofijos, su šešiais kupolais, katedra. Ji kukli, griežta, tačiau graži. Šalia pastatytas, varpo formą primenantis, Rusijos 1000 – čiui skirtas paminklas. Jame nėra tik caro Ivano Rūsčiojo, nes jis su savo kariauna, šį miestą, už tariamą išdavystę, nusiaubė. Tačiau paminkle puikuojasi net penkios Lietuvos kunigaikščių skulptūros: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas ir Pskovo valdovas – Daumantas. Nemažai lietuviško kraujo pasklido įvairiose Rusijos valdovų dinastijose.
 |
| A. Kočevnik nuotr./Novgrodo kremlius - seniausias visoje Rusijoje |
Lankomės Spas Neredicy XII a. cerkvėje, kurioje buvo palaidotas kunigaikščio Aleksandro Neviškio anūkas. Karo metu ji buvo visiškai sugriauta ir tik 1960 metais atstatyta. Iš freskų buvo belikę tik nuolaužų krūvos, tačiau šiandieną jos po truputį atgimsta. Rodos neįmanomą darbą atlieką patyrę restauratoriai ekspertai. Tatjana Romaškevič laboratorijoje iš nuolaužų dalelių naujai dėlioja freskas tarsi dėliones, bandydama įspėti istorijos mįsles. Čia pasitelkiami ne tik istoriniai rašytiniai šaltiniai, senoji fotografija, tačiau ir intuicija – nuo sienos naujai į mus žvelgia cerkvės fundatoriaus atvaizdas. Pamatęs Paryžiaus parodoje šios cerkvės freskų nuotraukas Napoleonas III – sis susižavėjo jomis. Jis pareiškė, kad Spaso Neredicos pati mylimiausi jo cerkvė!
 |
| A. Kočevnik nuotr./XIII a. Spaso Neredicos cerkvės viduje, jos freskos sužavėjo Napoleoną III, dabar jos atkuriamos |
Lankomės Novgorodo gubernatoriaus administracijos rūmuose. Mūsų kolegų žurnalistų prašymu, turime gubernatoriaus drąsiai klausinėti ir užduoti jam „kietus“ klausimus. Kitaip atrodysime, kad atvažiavome turistauti, o ne dirbti. Žurnalistas iš Estijos Aleksejus Gorpičenko užduoda gubernatoriui tikrai nepatogų klausimą, nuo kurio šis net pabąla.
„Novgorodas, Rusijos demokratijos lopšys – kaip jaučiatės šiame poste, kuomet Jūsų niekas nerinko?“. Pasirodo pastaruoju metu Rusijoje gubernatoriai skiriami prezidento, o ne renkami, kaip likusiame demokratiniame pasaulyje.
„Kuomet būsite JAV, paklauskite pas Arnoldą Švarcnegerį, kaip jis būdamas aktoriumi, tapo gubernatoriumi... o aš įstatymų nesvarstau, juos tiesiog vykdau,“– gudriai išsisuko gubernatorius Sergėjus Mitinas, buvęs Rusijos Dūmos narys, o taip pat ekonomikos, bei pramonės viceministras.
 |
| A. Kočevnik nuotr./Medžio pedirbimo "Pfleiderer" gamykloje |
Atmosfera priėmime buvo subtili, pavaduotojai, sekretorė ir vietinė televizija viską, ką klausinėjome, referavo ir filmavo – čia gubernatorius tikras Novgorodo kunigaikštis, jis netgi žurnalistui iš Rygos pasiūlė, latvių bedarbiams atvykti į jo valdas, čia reikalingi kvalifikuoti darbuotojai ir jiems žadami geri atlyginimai. Sakoma, kuomet gubernatorius eina koridoriumi, pavaldiniai sprunka į savo kabinetus, bijodami reiklaus savo viršininko. Matome ant vieno kabineto durų užrašą: „Начальник управления по обеспечению деятельности ситуационного центра Губернатора области“. Pažodžiui išvertus gavosi juokingas darinys, tačiau, galbūt tai Krizių valdymo centro viršininko kabinetas? Dar sakoma, jog Rusijos protu nesuprasi.
 |
| A. Kočevnik nuotr./Restauratorė Tatjana Romaškevič pasakoja kaip atgimsta freskos |
Rusijos stačiatikių bažnyčia turi net 3000 šventųjų, iš kurių net 230 yra kilę iš Novgorodo žemės. Ne veltui aplink senąjį miestą pastatyta daug cerkvių ir tvirtoves primenančių vienuolynų. Volchovo upe laivu galima išplaukti į didžiulį Ilmenio ežerą. Kolega Vytautas Nosevičius klausia, kodėl čia vikingas Riurikas IX a. atkeliavęs iš Skandinavijos apsistojo, negi nerado geresnės vietos negu šis pelkynas? Sakau, pagalvok pats, juk netoliese nuo čia prasideda viena didžiausių Rusijos upių – Volgos ištakos, o ja galima nukeliauti iki Juodosios jūros. Manau, čia ypatinga aura, gal būt požeminiai klodai turtingi, todėl ir buvo įkurtas naujasis miestas – Novgorodas. Susipažinus su Rusijos valstybės lopšiu, iš čia patogu pradėti kelionę po Rusiją toliau, galbūt link Rusijos Aukso žiedo. Norėtųsi grįžti čia kitąmet, kuomet visos Rusijos dėmesys bus nukreiptas į Didįjį Novgorodą, kur vyks valstybės 1150 metų jubiliejus.
