Seimas Turizmo departamentą įpareigojo nuolat stebėti ir prižiūrėti turizmo įmonių veiklą bei kontroliuoti jų finansinę padėtį – antradienį priimtos atitinkamos Turizmo įstatymo pataisos: už balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė 12.
Konservatorė Vida Marija Čigriejienė tikino, kad pakeitimai sugriežtins turizmo rinkos priežiūrą, nes dėl bankrotų kenčia valstybės biudžetas.
„Tai bus pirmas žingsnis, kada mes sugriežtinsime turizmo firmų priežiūrą“, – teigė ji.
Tuo tarpu liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis piktinosi, kad nesolidu po kiekvieno bankroto taisyti įstatymą.
„Nebūtinai šitie sugriežtinimai arba papildomi reikalavimai gali užtikrinti didesnes mūsų keleivių teises. Priešingai, gali atsitikti taip, kad kai kurie nepamatuoti reikalavimai gali pabranginti mūsų keleivių keliones ir vietoj galimybių pamatyti svečias šalis teks tenkintis kaimyninėmis valstybėmis“, – teigė parlamentaras.
Tačiau Ekonomikos komiteto vadovas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis liberalsąjūdiečius apkaltino pataikaujant turizmo bendrovėms: „Liberalams, kurie, mano manymu, atstovauja keletui kompanijų, kurios labai tvarkingai iki šiol pelnėsi, kurios tvarkingai darė bankrotus ir, kaip suprantu, jūs juos ginate toliau, kad sąžiningi rinkos dalyviai šiandien būtų nustumti, o nesąžiningi toliau dalyvautų.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad pakeitimais „nesubalansuotos rizikos“.
„Jeigu remsimės tokiu principu, kad atskira kompanija bankrutavo, reikia pakelti reikalavimus kitoms, tai faktiškai bankinę sistemą, draudiminę sistemą irgi reikėtų likviduoti, kitaip tariant, visuose šituose dalykuose, pasiūlose ir paklausose visuomet egzistuoja tam tikra rizika ir rizikos matavimas, arba, kitaip sakant, įdėta rizika. Rizikos pakėlimas iki tokio laipsnio, kad faktiškai didžioji dauguma Lietuvos kompanijų, agentūrų turės užsidaryti, reikš ne ką kitą, kaip tų agentūrų išėjimą iš rinkų ir kitų valstybių arba kitų didžiųjų Europos agentūrų atėjimą į Lietuvą“.
Be to, Seimas griežtino kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo ir draudimo tvarką. Pavyzdžiui, pažymėjimas nebus išduodamas asmenims, kurie neturės nepriekaištingos reputacijos.
Turistinių kelionių sutartyse privalės būti nurodyta organizatoriaus draudimo įmonė, o jo draudimo suma padidinta: užsakomaisiais skrydžiais keliones rengiančios įmonės turės draustis ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, o kitos – 50 tūkst. eurų (šiuo metu – atitinkamai 101,4 tūkst. ir 43,4 tūkst. eurų), o vietos kelionių organizatoriai – 3 tūkst. eurų (14,5 tūkst. eurų).
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė abejojo, ar tai išspręs problemas, jeigu kelionių organizatoriai nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų.
„Reikia vis dėlto turbūt Turizmo draudimo fondo, garantinio fondo, nes dabar, jeigu vyksta čarteriniai reisai ir bendrovė bankrutuoja, šitų lėšų dar tikrai nepakaks, kas dabar yra įnešama į turizmo organizatorių apsidraudimą“, – teigė parlamentarė.
