Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iki Kopenhagos mums dar toli kaip iki Mėnulio, arba Šis bei tas apie dviračius (nuotraukos)

Vėjo išvartyti dviračiai
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Pėstieji, dviračiai ir visuomeninis transportas Kopenhagoje puikiai sugyvena
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vaikščiodamas Kopenhagos gatvėmis netikėtai pagavau save mąstantį, kad jei kas nors visus čia dviračiais važinėjančius žmones staiga susodintų į automobilius, Danijos sostinė uždustų nuo transporto spūsčių, kaip kad dabar kartais atsitinka Vilniuje. Laimė, toks scenarijus negresia.

Puiki dviračių transporto infrastruktūra ir gerai funkcionuojantis miesto viešasis transportas jau dabar Kopenhagą yra išvadavęs iš automobilių grūsčių. Patys danai tikisi, kad laikui bėgant automobilių miesto gatvėse dar labiau sumažės.

Ant dviračių – trečdalis miesto

Praėjusią savaitę Danijos žiniasklaida pranešė, kad dviračiais į darbą ar mokslus kasdien važiuoja 36 proc. Kopenhagos gyventojų. Tai yra daugiau nei trečdalis visų miestiečių. Absoliutus dviračiais važinėjančių Danijos sostinės centrinės dalies gyventojų skaičius yra dar didesnis – 55 proc. Tai yra apie 150 tūkst. žmonių.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračiai Kopenhagos gatvėse
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračiai Kopenhagos gatvėse

„Kopenhagoje važinėti dviračiu – niekuo neišsiskiriantis veiksmas. Tai tas pats, kaip išsivalyti dantis. Jūs tiesiog sėdate ant dviračio ir važiuojate", – laikraščiui „The Copenhagen Post“ praėjusią savaitę sakė Kopenhagos dviračių plėtros departamento vadovas Andreas Rohlas.

Kopenhagoje dviračiu važiuojantis žmogus yra šventasis. Dviračių takai čia yra maždaug dviejų metrų pločio, nutiesti abiejose gatvės pusėse. Tad dviratininkai čia važiuoja kaip ir automobiliai – dešine puse. Dviračius minantiems žmonėms sankryžose įrengti atskiri šviesoforai, kai kuriose gatvėse dviratininkams jie net sudaro žaliąjį koridorių.

Kitaip nei Vilniuje, dviračių takais pėstieji nevaikščioja (pabandykite dviračiu pravažiuoti kad ir Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje), automobiliai ant jų nestatomi (jums kada nors teko važiuoti dviračiu centrine Vilniaus gatve – Gedimino prospektu?). Jei jus, einantį dviračių taku, partrenks dviratininkas, būsite pats kaltas – pėstiesiems skirtas šaligatvis. Dviračių takas – tik dviratininkams.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračiai Kopenhagoje
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračiai Kopenhagoje

Kadangi Kopenhagoje dviračių takai įrengti tarp gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvio, mieste dažnai galima pastebėti vaizdą, kaip į visuomeninio transporto stotelę atvažiavusio autobuso vairuotojas neskuba atidaryti durų ir išleisti keleivių. Jis tiesiog laukia, kad pro šalį pravažiuotų dviratininkai. Ir tik tada, kai bus saugu, kai iš autobuso išlipęs keleivis nerizikuos patekti po važiuojančiu dviračiu, vairuotojas atidaro duris.

Kopenhagoje visur pilna dviračių stovų (kai kur net ir dviejų ar trijų aukštų), kur galima palikti savo dviratį. Jei visos vietos stovuose užimtos, dviratį galima palikti tiesiog atremtą į sieną (su sąlyga, kad namo šeimininkas nebus užkabinęs ženklo, draudžiančio statyti dviračius. Paprastai šio ženklo niekas nepaiso).

Dviračiais Kopenhagoje važiuoja nuo mažiausio iki vyriausio. Moksleiviai dviračiais traukia į mokyklas, bankininkai – į darbą, pensininkai – apsipirkti į parduotuvę. Prie dviračių prisikabinę vežimėlius tėvai veža vaikus į darželį, namų šeimininkė ant vairo kabančiame krepšelyje vežasi kišeninį šuniuką. Šiuo metu mieste iškeltas tikslas, kad iki 2015 metų į aukštąsias mokyklas kasdien dviračiais važinėjančių studentų ir municipalinių tarnautojų skaičius perkoptų 50 proc.

Kantrūs vairuotojai

Važinėti dviračiais skatinami ir turistai. Jiems sukurtas platus dviračių nuomos punktas. Už 20 Danijos kronų (šiek tiek mažiau nei 10 litų) užstatą, kuris vėliau grąžinamas, galima tiesiog išsinuomoti dviratį gatvėse prie įrengtų specialių stovų (dažniausiai šių dviračių nebūna jau nuo ankstaus ryto) ar bet kuriame iš gausybės nuomos punktų (čia šiek tiek teks pakratyti piniginę). Beveik visi save gerbiantys viešbučiai taip pat teikia dviračių nuomos paslaugas.

Kopenhagoje važinėti dviračiu – niekuo neišsiskiriantis veiksmas. Tai tas pats, kaip išsivalyti dantis. Jūs tiesiog sėdate ant dviračio ir važiuojate.Susikirtus dviračio ir automobilio keliams, pirmenybę dažniausiai turi dviratis (tiesa, su viena sąlyga – ir automobilio vairuotojas, ir dviratininkas privalo laikytis Kelių eismo taisyklių). Beje, įdomi detalė: jei dviratininkui, kertančiam sankryžą, užsidegė raudonas šviesoforas, automobilių vairuotojai nepuls spaudyti savo transporto priemonės signalo, ragindami paskubėti, o kantriai lauks, kol kelias atsilaisvins.

Danijos vairuotojų kantrybę ir pakantumą dviratininkams prieš kelerius metus patyriau pats, po Kopenhagą su šeima važinėdamas nuomotais dviračiais. Vienoje iš didžiųjų miesto sankryžų užsidegus žaliam šviesoforo signalui šiek tiek uždelsėme. Kai žioplinėdamas pasiekiau kitą plačios gatvės pusę ir atsisukau pasižiūrėti, kaip sekasi iš paskos važiuojančiai tuo metu aštuonmetei ar devynmetei dukrai, su siaubu pamačiau, kad jai dega raudonas šviesoforo signalas, žmona ją lydi akimis taip ir nepajudėjusi iš vietos, o vaikas vis dar vidury gatvės. Tuo metu žalia jau degė sankryžą kirsti pasiruošusiems automobiliams, tačiau nė viena mašina nepajudėjo iš savo vietos, kol mažoji dviratininkė pasiekė kitą gatvės pusę.

Viešasis transportas brangus? Rinkitės dviratį!

Dviračiais Kopenhagoje žmonės važinėja ištisus metus. Net jei naktį pasnigo, iš ryto dviračių takai, kaip ir gatvės, bus nuvalyti, sutvarkyti.

Nieko keista, kad Kopenhagoje beveik niekada nebūna transporto grūsčių. Žinoma, prie to prisideda puikiai funkcionuojanti viešojo transporto sistema. Autobusai Danijos sostinėje kursuoja tiksliai pagal grafiką, jų yra daug, maršrutai driekiasi į atokiausius miesto kampelius.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračių takai Kopenhagoje driekiasi tarp gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvio
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračių takai Kopenhagoje driekiasi tarp gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvio

Iš taško A į tašką B Danijos sostinėje galima keliauti ir traukiniu, tam tinka net ir tarpmiestiniai ar tarptautiniai traukiniai, visuose galioja miesto viešojo transporto bilietai (įsivaizduojate kelionę elektriniu traukiniu Kaunas–Vilnius su miesto talonėliais iš Vilniaus geležinkelio stoties į Naująją Vilnią, Panerius ar Lentvarį?).

Kopenhagoje veikia ir metro, kurio vadovybė praėjusią savaitę paskelbė, kad jau nuo pirmadienio (kovo 24 d.) metro traukiniai kursuos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

„Mes sulaukėme daugybės pageidavimų iš oro uosto ir kitų miestui svarbių įmonių. Jos nori, kad jų darbuotojai turėtų galimybę keliauti ir naktį", – Kopenhagos metro vadovės Anne Grethe Foss žodžius perdavė tas pats savaitraštis „The Copenhagen Post“.

Tiesa, slėpti, kad viešojo transporto bilietai nėra pati pigiausia prekė Kopenhagoje, būtų nesąžininga. Bilietai brangūs ir net labai. Bet juk šiame mieste visai nebūtina važinėti brangiu autobusu ar sėdint savo automobilyje sankryžoje deginti irgi nemažai kainuojantį benziną. Visada galima rinktis dviratį, kuriuo kelionė nieko nekainuoja.

Vilniui dviratininkų nereikia

Tik grįžus iš Danijos į Lietuvą, man į rankas iš karto pakliuvo antradienio „15min“ numeris, kurį paskaitęs supratau, kad dviračiais važinėjančių vilniečių Lietuvos sostinei nereikia ir nereikės. Dviratininkai ir toliau liks podukros vietoje, galintys tik dairytis, kad nepartrenktų automobilis, ar bartis su pėsčiaisiais, kurie įsitikinę, jog dviračio vieta – kur nors miesto pakraštyje ar miške, kur nėra žmonių.

Danijoje, šalyje, kurioje gyvenimas neįsivaizduojamas be dviračio, turbūt sunkiai suprastų Vilniaus valdininkus, ne taip seniai išmetusius milijonus litų niekam nereikalingoms ir iki šiol neveikiančioms švieslentėms virš pagrindinių miesto gatvių, o dabar kalbantiems apie krizę, dėl kurios naujų dviračių takų sostinėje atsiradimas atidedamas.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračių takas
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Dviračių takas

Sostinės savivaldybei atstovaujantis Miesto ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas dienraščiui „15min" tvirtino, kad šiemet sostinėje naujų dviračių takų įrengti neplanuojama. Visi planai tiesti naujus dviračių takus dėl lėšų stygiaus atidėti kitiems metams.

„Buvo idėjų tiesti naują „Eurovelo“ dviračių tako dalį nuo Vilniaus iki Užutrakio dvaro, tačiau šiemet lėšų tam skirti negalime. Sostinėje šiemet nebus įrengiamas nė vienas naujas dviračių takas, tik remontuosime senus, jei prireiks, užpilsime duobes, valysime smėlį“, – sakė A.Mikalauskas.

Perskaitęs sostinės savivaldybės atstovo žodžius (kažkodėl aš netikiu, kad normalūs dviračių takai, o ne dažų linijos ant šaligatvių bus tiesiami ir kitais metais) ir prisiminęs prieš kelias savaites girdėtas valdininkų kalbas, kad bus mažinama viešojo transporto maršrutų (po velnių, negi jie ten, Danijoje, nejaučia pasaulio ekonomikos krizės, jei metro darbo laiką dar sugeba pailginti?!), supratau, kad su tūkstančiais kitų vilniečių teks ir toliau kankintis transporto spūstyse, o pasivažinėjimus dviračiu palikti savaitgaliui kur nors Vingio parke (su sąlyga, kad dviračių takai nebus užimti žioplinėjančių pėsčiųjų). Arba per atostogas Kopenhagoje, kurios valdžia spręsdama transporto grūsčių ir ekologijos problemas dviratininkams sugebėjo sudaryti beveik idealias sąlygas.

Jei norite peržiūrėti nuotraukų galeriją, spauskite čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje