Išlaidų daugiau nei naudos
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro bei uosto direkcijos atstovai verčiasi per galvas, kad į Lietuvą atplauktų kuo daugiau kruizinių laivų. Lietuvos pajūris kasmet pristatomas keliose turizmo parodose užsienyje. Pirmąkart šiemet į Klaipėdą atplaukusį laivą „Aida Cara“ teko vilioti net gerą dešimtmetį, įtikinėjant, kad Lietuvoje lainerio turistai tikrai nenusivils.
Jei Vokietijos kruizų bendrovei Lietuvos pajūrio svetingumas įtiks, „Aida Cara“ ketina ir kitąmet pratęsti keliones į Klaipėdą. Tačiau tuo mažai džiaugiasi pajūrio kurortai. Iš augančio kruizinių turistų srauto, esą, daugiau išlaidų nei naudos.
Po turistų viešnagės – šiukšlių kalnai
Labiausiai kruizinių turistų viešnagėmis piktinasi Neringos meras Darius Jasaitis. Kurorto vadovas įsitikinęs, kad autobusais ekskursijoms po Kuršių neriją atvežami turistai Nidoje sukelia tikrą sumaištį.
„Įsivaizduokit, kaip atrodo per patį vasaros įkarštį autobusais užkištos siauros Nidos gatvės. Čia kuriam laikui apsigyvenę poilsiautojai negali normaliai privažiuoti iki poilsinių. Eismas mieste visiškai sutrinka. Didžiausias galvos skausmas būna iškuopti kalnus šiukšlių ir ištuštinti viešuosius tualetus po tokio atvykėlių antplūdžio. Juk būna, kad vienu metu atvažiuoja apie tūkstantis žmonių“, – nuogąstavo Neringos meras.
Išlaidos infrastruktūros sutvarkymui po turistų viešnagės būtų ne tokios skaudžios, jei svečiai kurorte paišlaidautų ir taip duotų naudos vietos verslininkams. Tačiau piniginę atveria tik vienas kitas atvykėlis, susigundęs nebent mažyčiu suvenyru. Laive pasisotinę turistai į kavines krante nevaikšto ir apsipirkinėti nenori. Neringoje jie aplanko Saulės laikrodį, Mirusias kopas, Thomo Manno namelį.
Palangoje traukia į Gintaro muziejų
Stulbinamai išaugusiu kruizinių lainerių vizitų skaičiumi nesidžiaugia ir Palanga. Verslininkai burnoja, kad kurorte atvykėlių traukos centras – Gintaro muziejus Tiškevičių rūmuose.
„Ekskursija muziejuje – jų pagrindinis tikslas Palangoje. Į Basanavičiaus gatvės kavines ar prekybininkus jie nemato reikalo dairytis – juk užsuka į Lietuvą tik kelioms valandoms. Jeigu viešnagė truktų bent kelias dienas, tai gal ir pajustumėm, kad ir apsistoti Palangoje nori, ir maistu pasimėgauti“, – savo nuomonę dėstė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas.
Skaičiuojama, kad kruizinio lainerio keleivis viešnagės Lietuvoje metu išleidžia iki 50 eurų.
Iš kruizinių laivų surenkami mokesčiai siekia vos 2 proc. uosto pajamų
Labiausiai svetingumu kruizinių laivų turistams trykšta Klaipėdos uostas. Nuo praėjusios vasaros svečių patogumui laineriai gali švartuotis jau dviejuose terminaluose. Taip uostas gali vienu metu priimti net kelis kruizinius laivus.
Vieno lainerio rinkliavos uostui yra apie 12 tūkst. eurų.
Tačiau patiems uostininkams jų vizitai irgi didelės naudos neduoda. Vieno lainerio rinkliavos uostui yra apie 12 tūkst. eurų. Praėjusių metų statistika rodo, kad iš kruizinių laivų surenkamos rinkliavos sudarė vos 2 proc. uosto pajamų.
Pernai Klaipėdoje kruiziniai laivai viešėjo 63 kartus. Šiemet tikimasi 52 vizitų. Jų metu Klaipėdą aplankys apie 50 tūkst. svečių.
