Du draugai, verslininkas Aurimas Stabingis ir žinomas DJ'us („Metal on Metal“ narys) bei verslininkas Džiugas Bražiūnas savo atostogas sugalvojo įprasminti būtent taip. Bičiuliams tai ne pirmas nuotykis. Kartu jie keliavo Amerikoje, dalyvavo žymiajame „Degančio žmogaus“ (Burning man) festivalyje, Džiugas dar ir gumine valtele yra irklavęs nuo Klaipėdos iki Nidos.
„Šį kartą irgi norėjosi vandeninio iššūkio nekeliant kojos iš Lietuvos. O ugnį dar pakurstė ir kitas baidarininkas keliaujantis Nerimi bei Nemunu. Jis taip lėtai judėjo, jog norėjom sau mesti iššūkį ir jį aplenkti. Prie Tilžės mums tai ir pavyko padaryti“, – kelionės tikslus nupasakojo D. Bražiūnas.
Pirmos dienos sunkiausios, bet gražiausios
Rugpjūčio 14 d. popietę draugai pradėjo plaukti Nemunu nuo pat Baltarusijos sienos. „Pirmasis etapas iki Merkinės buvo pats sunkiausias, nes kūnas dar nepratęs dirbti 300 proc. sportiniu režimu, todėl prieš miegą ne tik irklo, bet ir šaukšto negalėjau nulaikyti“, – savijautą po pirmų 50 km apibūdino Džiugas.
Antroji diena ne ką lengvesnė: „Kėlėmės 6.30. Plaukėm per Alytų, kur susiorganizavom cepelinus. Labai ilgai irklavom per Nemuno kilpą iki Balbieriškių, bet jų taip ir nepasiekėm. Sutemo. Irklavom apie 14 valandų, nežinau kiek nuplaukėm, bet bus netoli 100 km. Truputi sunku, bet Džiugas sako, jog aš geras „fizrukas“, – draugams internete tuomet rašė Aurimas.
 |
| Džiugo ir Aurimo nuotr./Pasistiprinimas stovyklavietėje |
Abu draugai prisipažino, kad pusę kelionės laiko iki pat Kauno jie netikėjo įveiksią visą distanciją ar bent jau atplauksią laiku.
Vis dėlto pirmąją dalį kelionės nuovargį baidarininkams atpirko nuostabi Dzūkijos gamta. Tokių gražių pakrančių, įrengtų stovyklaviečių, tvarkingų sodybų ir švarių miškų, praplaukę Birštoną, vyrai daugiau nebeužtiko. „Krantai per visą Nemuną menkai apgyvendinti, o Dzūkijoje ypač retai – todėl ten ir gražiausia“, – pasakojo Džiugas.
Gal tik prie Alytaus nuotaiką pagadino blogas kvapas sklindantis iš upės. „Sutiktas žvejys sakė, kad tas kvapas (fekalijų) sklinda jau ilgai. Visur kitur Nemunas bent akiai atrodė švarus, Kauno marios žydėjo, bet čia normalus reiškinys“, – apie Nemuno vandenis pasakojo visą upę Lietuvoje perplaukę keliautojai.
Antroje kelionės dalyje – nemažesni iššūkiai
Trečią dieną Aurimas ir Džiugas pasiekė Kauno marias. Juos pasitiko tik žvejų valtelės ir išplatėjęs vanduo. „Plačiausia vieta – Kauno marios, tad ten reikia pasišvęsti lėtam ir varginančiam irklavimui. Geriausia rinktis vakarą ar rytą, nes tuomet vėjas mažiausias“, – patarimus dalino irkluotojai.
Baidarę su visa manta teko persinešti rankomis per Kauno hidroelektrinės užtvanką. „Nebuvo lengva, tačiau įveikiama. Didžiausias džiaugsmas sekė būtent po elektrinės, nes atsirado srovė, kurios visą ankstesnę dieną nematėme“, – toliau įspūdžius pasakojo keliautojai.
 |
| Džiugo ir Aurimo nuotr./Tempimai |
Pačiame Kaune baidarininkai tik pasipildė atsargas ir šoko atgal prie irklų. Iki Nidos dar toli, o laiko liko nedaug. „Mes visą laiką irklavome tik su trumpomis pertraukomis pamankštinti kūną, pavalgyti ir pamiegoti. Tempas buvo Chucko Norriso“, – su nenugalimuoju herojumi iššūkius Nemune lygino D. Bražiūnas.
Už Jurbarko vyrų laukė dar vienas etapas – pasienio ruožas su Kaliningrado sritimi.
 |
| Džiugo ir Aurimo nuotr./Jurbarkas |
„Prieš tai kiek nerimavome, bet užpildėme prašymą ir leidimus gavome itin lengvai. Nemunu plaukėme laikydamiesi dešinės pusės, į rusų krantą nesibrovėme, todėl ir sulaikyti nebuvome.
Lietuvių pusėje buvo įrengta labai daug bokštelių su automatiškai besisukančiomis kameromis, todėl turėjome įtarimą, kad esame stebimi. Galiausiai ir leidimą išrašęs pasienietis sakė, kad apie mus žinojo iš anksto – informacija iš kamerų jau buvo pasiekusi stebėjimų centrą“, – plaukimą tarp dviejų valstybių nupasakojo Džiugas.
Be pasienio ruožo apribojimų vyrus užklupo ir stiprus priešpriešinis vėjas: „Pradžia buvo gera, bet po prisiregistravimo pas pasieniečius gavome priešpriešinio vėjo dozę 5 valandoms. Paguoda, kad žvejai pavaišino žuviene. Vis dėlto baigėm irtis tik 22 valandą. Ryt sunki diena paskutinis 100 km su Mariomis!“, – tokią žinutę draugams prieš paskutinę dieną siuntė Aurimas.
Finišas
 |
| Džiugo ir Aurimo nuotr./Bičiuliai pasiekę Nidą |
Artėjant link Kuršių marių vyrus pasitiko didelis jachtų ir katerių eismas. Paskutinė atkarpa – Kuršių marios. Jas irkluotojai perskrodė rugpjūčio 19 dienos vakare. „Kai pamatėme boluojančią Nidą ir jau galėjome įžiūrėti žmones ant molo, apėmė neregėtas jausmas. Tarsi laimėta Olimpiada ir tikras auksas. Aurimas teisus, nekartokite mūsų kelionės, nes nors ir pasiekėme tikslą laiku, tačiau tai buvo baisiai sunkus žygis: lėtas ir varginantis“, – pirmąsias emocijas nupasakojo Džiugas.
Vienintelis bendražygių nusivylimas, kad įveikus šimtus kilometrų, fizinį nuovargį ir save, Nidoje nebuvo rimtų draugų sutiktuvių. „Saugojimui nunešėm baidarę, suvalgėm sumuštinį, bokalas alaus ir pajudėjom link Vilniaus. Pergalės džiaugsmą taip ir išgyvenom dviese su Aurimu“, – paskutines kelionės akimirkas nupasakojo Džiugas.
Bet kokiu atveju tai buvo rimčiausias išbandymas abiejų bičiulių gyvenime. „Be to susipažinome beveik su kiekvienos Lietuvos dalies (be aukštaičių) žvejais. Dzūkai linksmi ir kalbūs. Aplink Kauną – šneka sau panosyje, atsakinėja nenoriai, tarsi vengia pokalbio. Žemaičiai gyvena prie upės palapinėse ir jie svetingiausi – buvome pamaitinti žuviene, šonine. Už šį džiaugsmą turime dėkoti ant kranto sutiktam buvusiam fizikos mokytojui Vidūnui.“, – kelionės privalumus išvardino irkluotojai.
Patarimai keliausiantiems Nemunu
Vis dėlto entuziastams nusprendusiems išbandyti tokią kelionę, Džiugas ir Aurimas tikrai turi patarimų. Įrangą keliautojai turėjo savo, tad kainavo tik maistas. „Spėju iš akies – 300 litų dviems: šokoladai, razinos, sriubos, obuoliai, bananai...“, – biudžetą skaičiavo D.Bražiūnas.
 |
| Džiugo ir Aurimo nuotr./Statybinės pirštinės |
Dar kuro sąnaudos iki Baltarusijos sienos ir pajūrio. Kiti būtini daiktai: gelbėjimosi liemenės, patikima baidarė ir geras miegmaišis, čiužinys, palapinė.
„Naudojome paprasčiausias statybininkų pirštines ir jos puikiai apsaugojo mūsų rankas visą kelionę. Turėjome prisukamą radijo imtuvą, kurio klausydavome prieš miegą. Tik rusų kanalai girdimi, bet juk taip įdomu jų klausyti – apie viską kalba tarsi iš kitos pusės: Amerika priešas, kinai draugai ir t.t.“,- įdomiausią kelionės atributą rekomendavo keliauninkai.
Na, o svarstantiems apie tokį patį žygį bičiuliai pataria pagalvoti dar kartą. Lėta kelionė plaustu prailgs ir užtruks, bandant distanciją įveikti baidarėmis per savaitę arba dar greičiau – per penkias dienas – tai taps tikru išbandymu. Geriausias laiko tarpas perplaukti Nemuną Lietuvos teritorijoje – 10 dienų. Tada ir apylinkes galima bus apžiūrėti ir nereiks irkluoti po 13-14 val. per parą.
O išsiruošusiems į tokią kelionę naujieji Nemuno užkariautojai pataria į komandą priimti ir fizinio rengimo trenerį arba žmogų žinant, kaip tinkamai sportuoti. „Mūsų komandoje fizinio lavinimo mokytojas buvo Aurimas. Už tai jam ir esu dėkingas, nes jei būtų buvęs Džiugas ir klonuotas Džiugas – kelionės tikslo tikrai nebūtume pasiekę laiku“, – linksmai pasakojimą užbaigia jau naujus nuotykius planuojantis DJ'us.
