Tai bus priešpaskutinės rinktinės rungtynės šiame atrankos etape. Paskutinį susitikimą lietuviai žais antradienį Kaune su Bosnijos ir Hercegovinos komanda.
„Gaziantepsor“ futbolininkas Darvydas Šernas iš Turkijos į Lietuvą atskrido likus dienai iki rinktinės treniruočių stovyklos. Per tą laisvą dieną saugas spėjo ir pamedžioti: „Kadangi anksčiau grįžau iš Turkijos, kartu su Vytautu Lukša ėjome medžioti ančių. Labai smagiai praleidome laiką. Sumedžiojau keletą paukščių.“
D.Šernas neslėpė – būtent jis užkrėtė savo gerą draugą V.Lukšą medžioklės virusu: „Vytautas žinojo, kad aš medžioju, vėliau jį ėmiau vežiotis į medžiokles. Galiu sakyti, kad jis – mano mokinys. Kai tik kartu turime laisvo laiko, einame medžioti. Dažniausia žiemą ir per vasaros atostogas“, – kalbėjo D.Šernas.
Baltarusijos klubo „Gomel“ saugas V.Lukša, kuris pavasarį ir vasarą atstovavo Lietuvos rinktinei, nuo rudens į nacionalinę komandą nekviečiamas.
Pats 29 metų D.Šernas medžioklėse – nuo vaikystės. „Su tėte pradėjau gal nuo šešerių metų. Ne šaudyt, aišku. Bet kartu važiuodavau, mačiau visą procesą – kaip kas vyksta. O pats nuo aštuoniolikos medžioti pradėjau. Taip kad stažą jau turiu nemažą“, – kalbėjo futbolininkas. Jis prisipažino, kad apie medžioklę galėtų kalbėti tris paras. Futbolą D.Šernas laiko darbu, o medžioklę – maloniu laisvalaikiu.
D.Šernas mėgsta medžioti ir žvėris, ir paukščius. O didžiausias jo laimikis – raguotas elnio patinas.
„Šernus medžioti patinka ypatingai. Tai viena mėgiamiausių mano medžioklių. Su dideliu kolektyvu, žiemą, kai daug sniego, labai šalta, šunys loja. O Šernas stovi ant linijos ir laukia pasirodant kitų šernų – labai įspūdinga medžioklė“, – šypsojosi D.Šernas.
Tam, kad galėtum būti medžiotoju, vien šautuvo nepakanka. Reikia išlaikyti egzaminą medžiotojo pažymėjimui gauti, turėti medžioklės lapus, licencijas.
„Tvarka – ir turi būti tvarka. Be jos, kaip ir futbolo aikštėje, nepasieksi nieko“, – įsitikinęs D.Šernas.
Futbolininkas po miškus su šautuvu vaikšto ne tik Lietuvoje. Radęs laiko Turkijoje, jis bando savo medžioklio įgūdžius ir tenai.
Tą tvarką sąlygoja tam tikra medžioklės kultūra. „Medžioji tik tai, kas tuo metu leidžiama. Mes saugojam pateles, atrenkama selekcinius žvėris. Medžiotojas-selekcininkas turi atskirti patiną nuo patelės. Tam jis ir yra selekcininkas. Darai atranką, kuris jaunas, kuris senesnis, paliegęs. Į medžioklės kultūrą įeina drabužiai, pats procesas.Turi būti medžioklės kultūra“, – pasakojo D.Šernas.
Futbolininkas po miškus su šautuvu vaikšto ne tik Lietuvoje. Radęs laiko Turkijoje, jis bando savo medžioklio įgūdžius ir tenai.
„Vieną kartą teko medžioti Turkijoje – putpeles. Pas mus ten yra labai karšta ir didelių žvėrių aplinkui nėra, nes 300 kilometrų aplink nėra vandens. Niekas ir negyvena“, – pasakojo Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Laimikį futbolininkas suvalgo. „Sumedžioji žvėrį, apdoroji ir valgai. Kaip ir prieš milijoną metų žmonės medžiojo žvėris dėl mėsos, taip ir dabar“, – kalbėjo D.Šernas.
Paklaustas, ar jam negaila žudyti gyvūnų, D.Šernas atsakė: „Tikrai ne. Manau, kad tai yra normali atranka. Mes saugojame ir šeriam žvėris. Žiemą, kai daug sniego, vežame į mišką pašarus. Tai normalus procesas. Žmonės medžioja milijonus metų ir tai nieko nuostabaus.“
