Nors ir pralaimėjo 1:3, antradienio vakarą Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione Lietuvos futbolininkai kovėsi garbingai. Ispanai pagyrė lietuvius už žaidimą, tačiau negailestingai išjuokė dėl apgailėtinos aikštės būklės.
2004 metais Vilniaus „Žalgirio“ stadioną „ryžių lauku“ išvadinę svečiai ir šį kartą svaidėsi ne švelnesniais epitetais. „Paplūdimys“ arba „minų laukas“ – taip rašė didžiausias Ispanijos sporto dienraštis „Marca“. AS žurnalistai netgi citavo sirgalių, kuris lietuviams pasiūlė S.Dariaus ir S.Girėno stadione užsiimti sodininkyste. „Ši aikštė nėra tinkama futbolui ar melionams auginti, bet čia tikrai užderėtų artišokai. Jiems nereikia daug šilumos ir saulės“, – teigė ispanų gerbėjas.
– Ar Lietuva vėl patyrė gėdą? – trečiadienį ryte 15min.lt paklausė LFF rinktinių direktoriaus R.Tautkaus.
– Be jokios abejonės, tačiau ne dėl savo žaidimo, o dėl aikštės. Skaudu, bet pas mus pavasarį ir rudenį visada būna tokia situacija. UEFA delegatas negalėjo patikėti: „negi visi stadionai pas jus nešildomi?“ Pavyzdžiui, mūsų kaimyninėje Baltarusijoje, kiekvienas 50 tūkst. turintis miestas privalo turėti šildomą stadioną. Tačiau nekalbu vien apie futbolą: kur pas mus baseinai, kur ledo ritulio arena?
Nekalbu vien apie futbolą: kur pas mus baseinai, kur ledo ritulio arena? – klausė R.Tautkus.
– Gal galėjome žaisti kitame Lietuvos stadione, pavyzdžiui, Marijampolėje?
– Po žiemos žolės nėra, nes nėra šildymo. Be to, prieš ispanus žaidėme su lenkais, o Marijampolėje tribūnas ir aikštelę skiria vos 5 metrai. Apsaugoti 2000 lenkų sirgalių, kad jie neišbėgtų į aikštelę – labai sunkus uždavinys. Jau Kaune policija metė visas pajėgas. Šiuo atveju, žiūrovų ir žaidėjų saugumas buvo saugiau, nei aikštelės kokybė.
– Kodėl rungtynės buvo suplanuotos kovo mėnesį?
– Yra UEFA nustatytos datos. Pernai – rugsėjis, spalis ir lapkritis, o šiemet – kovas, birželis, rugpjūtis, rugsėjis ir spalis. Privalome remtis šiomis datomis ir sužaisti visas rungtynes. Derinant tvarkaraštį, savo interesų turėjo ir škotai, ir čekai, ir Lichtenšteinas – teko kažkaip viską sudėlioti. Siūlėme ispanams žaisti birželį, bet tada jiems prasideda atostogos. Tuo tarpu šiuo metu jie yra geriausios sportinės formos. Perspėjau, jog kovą pas mus dar gali būti sniego, tačiau jie tikėjosi, jog bloga aikštės kokybė nesutrukdys nugalėti. Taip ir įvyko...
– Kaip manote, kada Lietuva turės padorų stadioną?
– Jeigu per 20 metų nesugebėjome pasistatyti, tai net neįsivaizduoju... Kam reikalingas tas 35 tūkst. žiūrovų talpinantis stadionas Šeškinėje, kas jį išlaikys? Optimaliausias būtų 15 tūkst. vietų – ir sąmata būtų kur kas mažesnė.
– Turbūt girdėjote ir premjero Andriaus Kubiliaus mintį, kad stadionų Lietuvoje atsiras, kai atvyks tokie klubai, kaip Madrido „Real“ ar Londono „Chelsea“...
– Juk buvo atvykęs ir „Liverpool“ klubas (2005 metais, – aut. past.), kodėl netinka jis? Jeigu situacija Lietuvoje būtų optimali, mūsų klubai tikrai pasiektų aukštumų.
– Kodėl UEFA leidžia mums rengti tarptautines rinktinių rungtynes? Pagal reglamentą, tokie mačai gali vykti tik ne žemesnį nei 3 UEFA kategorijos statusą turinčiame stadione, kokio mes neturime nė vieno.
– UEFA vis padaro išimtį ir tikisi, jog tas stadionas kažkada atsiras. Tačiau nuolat gauname priminimo raštus. Dabar šios rungtynės su ispanais ir žiūrovus, ir mus visus laikė įtampoje. Nebuvo aišku, ar rungtynės įvyks, o kiti sirgaliai juk keliauja iš tolimesnių miestų, rajonų. Tai juk kainuoja. Galėjo nutikti taip, kad būtų pasnigę, pašalę ir UEFA nebūtų leidusi žaisti rungtynių.
– Projektų statyti stadionus netrūksta, bet nė vienas taip ir neatsiranda. Kodėl?
– Trūksta pinigų. Mes buvome atsivežę ne vieną užsienio kompaniją, tačiau miestų valdžioms trūksta ryžto. Reikia tvirtai nuspręsti ir statyti tą stadioną. Tartis sekasi labai sunkiai. Aš jau nekalbu apie vyriausybę.
