„Boxing day“ laikotarpis
„Boxing day“ – viena išskirtiniausių dienų futbolo pasaulyje. Tai diena, kai visose stipriausiose futbolo lygose yra Kalėdų atostogos, o Anglijos „Premier“ lygoje klubai antrąją Kalėdų dieną žaidžia rungtynes. Jose susitinka arti viena nuo kitos esančios komandos, kad sirgaliai išvengtų ilgų varginančių kelionių. Šiame straipsnyje kreipiamas dėmesys į visą „Boxing day“ laikotarpį – t.y. dvejas rungtynes prieš „Boxing day“ ir dvejas po jos.
Tai vienas įspūdingiausių reiškinių sporto pasaulyje, kurio metu klubai sužaidžia 5 rungtynes per 10-12 dienų. „Boxing day“ laikotarpis sukelia daug vargų komandos personalui ir kiekviena smulkmena tampa ypač reikšminga bei gali lemti rezultatą.
Tai puiki proga iškritimo zonoje esančioms komandoms susirinkti neplanuotų taškų, nes dėl tiek daug skirtingų faktorių klubų lygių skirtumai pasidaro mažiau reikšmingi.
„Primeroje“ žiemos pertrauka trunka apie dešimt, o „Ligue 1” – apie dvidešimt dienų. Bundeslygoje futbolininkai žiemą ilsisi beveik mėnesį. Tuo tarpu „Premier“ lygos žvaigždės iš viso nežino, ką reiškia pertrauka.
Anglų futbolo klubo tvarkaraščio pavyzdys būtų toks: rungtynės žaidžiamos gruodžio 22, 26, 28 ir sausio 1 dienomis, be to, dar prisideda taurės rungtynės sausio 3-ąją.
Norint ištverti šį maratoną komandai reikėtų trijų skirtingų, bet lygiaverčių vienuolikių.
Idealiu atveju viskas turėtų vykti maždaug taip: gruodžio 22 dieną žaidžia pirmoji vienuolikė, 26-ąją – antroji, 28-ąją – vėl pirmoji, sausio 1-ąją – trečioji, sausio 3 dieną – vėl antroji. Bet trijų lygiaverčių starto sudėčių neturi joks klubas pasaulyje.
Galimybės gauti poilsio Anglijos „Premier“ lygoje nėra, tad visas sezonas, o ypač „Boxing day“ laikotarpis kenkia ne tik šiam, bet ir kitam sezonui. Poilsio trūkumas priverčia žaidėjus žaisti jaučiant nuovargio simptomus, o dėl to klubai ne tik nesugeba pasiekti maksimalių rezultatų, bet patirtas nuovargis dar gali sukelti traumų ir kitą sezoną.
„Boxing day“ rungtynių baigtį dažnai nulemti gali net stadiono vejos prižiūrėtojų darbas. Trejos arba ketverios iš 5 šio laikotarpio rungtynių vyksta tame pačiame stadione. Kai rungtynės vyksta kas 2-3 dienas, paruošti veją tampa sudėtinga, o klampi veja atima daugiau jėgų iš žaidėjų.
Teoriškai, jei ant gerai paruoštos vejos susitiks dvi vienodo pajėgumo komandos, bet viena iš komandų prieš tai bus sužaidusi trejas rungtynes ant prastos vejos, greičiausiai ji nepasieks pergalės, nes rungtyniaus jausdama didesnį nuovargį nei priešininkai.
Nors Anglijos lyga stipriausia, tačiau jeigu reikėtų kalbėti apie komandą, kuri demonstruoja geriausią futbolą, tai galime atkreipti dėmesį, kad dažnu atveju ta komanda nėra iš Anglijos.
Taip pat nereikia pamiršti, kad nuovargis yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis – žaidėjui išlaikyti koncentraciją, kai per 10 dienų sužaidžiamos 5 rungtynės, nėra lengva. „Boxing day“ laikotarpio metu patariama keisti net vartininkus.
Taigi „Boxing day“ laikotarpis ne tik priklauso nuo trenerio daromų keitimų, bet ir nuo daug kitų aspektų: mitybos, atsistatymo, medikų, fiziologų, kineziterapeutų, aikštės prižiūrėtojų kompetencijos ir galimybių, klubo turimo inventoriaus.
Superkompensacijos fenomenas
Sportininkų treniruotės turi būti skirtos sportiniams gebėjimams tobulinti. Čia ypač svarbus yra superkompensacijos fenomenas. Šis fenomenas pasireiškia tuomet, kai po fizinio krūvio ir tinkamos trukmės poilsio organizmas ne tik atsistato į prieš krūvį buvusį lygį, bet dar šiek tiek patobulėja.
Pavyzdžiui, jeigu į aukštį šokame 50 centimetrų, tai po tinkamos šuolio gerinimo treniruotės ir tinkamo poilsio, realu, kad pašoksime 51-53 cm. Jeigu poilsio bus per mažai, tai dirbsime jausdami nuovargį, todėl rezultatas suprastės – šoksime 47-49 cm. Todėl nevisiškai atsigavus organizmui treniruotis negalima.
Jei po treniruotės kūnui duosime per daug poilsio, tai sugrąžins mūsų organizmą į prieš tai buvusią būseną – šoksime tuos pačius 50 cm. Tai jau vadinsis ne treniruote, o tik fizinio krūvio palaikymu.
Poilsio trūkumas priverčia žaidėjus dirbti jaučiant nuovargį, o dėl to klubai ne tik nesugeba pasiekti maksimalių rezultatų, bet nuovargis tampa traumų priežastimi ateity.
Kaip tai susiję su futbolu? Per 9-10 mėnesių trunkantį klubinio futbolo sezoną komandos žaidėjai patiria didelį fizinį krūvį, po kurio turi būti užtikrintas 1,5-2 mėnesio poilsis. Pasirengimas kitam sezonui turi prasidėti superkompensacijos fazėje, kai visi komandos žaidėjai yra geriausios fizinės būklės.
Tačiau dažnu atveju po klubinio sezono eina Europos ir pasaulio futbolo čempionatai ar kiti tarptautiniai turnyrai, dėl ko aukščiausio lygio futbolininkas per metus beveik nepailsi.
Vietoje 1,5-2 mėnesių poilsio dažnu atveju tenka pasitenkinti pora savaičių atostogų. To per mažai, kad pasirengimą sezonui pavyktų pradėti superkompensacijos fazėje. Tai labai stipriai apsunkina komandų fizinio rengimo trenerių darbą.
Nacionaliniai klubiniai turnyrai ir poilsis
Ispanijos „Primeroje“ žiemos pertrauka trunka apie dešimt, o Prancūzijos „Ligue 1” apie dvidešimt dienų. Vokietijos Bundeslygoje futbolininkai žiemą ilsisi beveik mėnesį. Tuo tarpu Anglijos „Premier“ lygos žvaigždės iš viso nežino, ką reiškia pertrauka, nes Kalėdų laikotarpio metu rungtyniauja net dažniau nei įprasta.
Vokiečiai ir prancūzai turi puikius atletinio rengimo specialistus ir puikias sąlygas dirbti, kad žaidėjai likusią sezono dalį būtų geriausios fizinės formos.
Ispanai turi mažiau poilsio, bet vis tiek jo turi, o esant galimybei, galima keisti žaidėjus, kad kiekvienas gautų iki 20 dienų poilsio – tarkim, paskutinį turą prieš pertrauką žaidžia vieni, pirmą turą po pertraukos – kiti.
Anglijos klubų fizinio parengimo specialistai neturi prabangos mąstyti, kaip kuo geriau parengti klubą antrajai sezono pusei. Jiems reikia sukti galvą, kaip futbolininkus parengti artimiausioms rungtynėms, iki kurių liko mažiau nei 48 valandos.
Bundeslyga yra pats geriausias čempionatas, nes lygoje yra 18 komandų (dviem mažiau nei Anglijoje, Italijoje, Vokietijoje ar Ispanijoje), todėl Vokietijos klubai sužaidžia 4 rungtynėmis mažiau. Tai leidžia turėti futbolininkų organizmui ypač svarbią mėnesio trukmės žiemos pertrauką, nereikia žaisti rungtynių savaitės viduryje, kompensuojant pertrauką.
Poilsio trūkumo įtaka traumoms ir rezultatams
Vienas didesnio „Premier“ lygos traumų problemos pavyzdžių galėtų būti Cescas Fabregasas, kuris buvo tiesiog pjaunamas traumų „Arsenal“ klube, tačiau perėjęs į „Barcelona“ bėdų dėl traumų beveik neturėjo.
Iškart pasipylė liaupsės „Barcelona“ fizinio rengimo treneriams ir kritika „Arsenal“ specialistams, tačiau nemanau, kad šių klubų atletinio rengimo specialistų kompetencija stipriai skiriasi. „Barcelona“ turi geresnių galimybių apsaugoti žaidėją nuo traumų dėl „Primeros“ futbolo specifikos (lėtesnis, protingesnis futbolas), daugiau poilsio, geresnių rotacijos galimybių ir kitų niuansų.
Anglijos futbolo ideologija taip pat nepadeda išsaugoti futbolininkų, nes čia vertinamas daug bėgiojantis, „dirbantis“ žaidėjas, nesusimąstant, kad protingas Ispanijos futbolininkas nuveikia tą patį ir dar didesnį darbą įdėdamas mažiau fizinių pastangų. Tiesiog jis bėga tada, kai reikia, o ne kiekvienai progai pasitaikius. Vietoje to, kad bėgiotų, stengiasi užsiimti idealią poziciją.
Šiais metais „Boxing day“ išsekimo pavyzdžiu tapo „Burnley“ klubas, žaidęs 5 rungtynes kone ta pačia sudėtimi. Gruodžio 26 ir 28 d. rungtynėse komandos futbolininkai iš viso nubėgo net 238 kilometrus. Pasekmė – sausio 1 dienos mače traumas dar iki 35 min. patyrė net trys žaidėjai, ir treneris jau 35 rungtynių minutę išnaudojo visus tris keitimus. Vienas iš sužeidimų buvo patirtas kontakto metu, tačiau kitos traumos buvo nulemtos nuovargio.
Kokios gali būti futbolininkų nuovargio pasekmės šį sezoną sužinojo ir „Real“ klubas. Atostogų laikotarpiu Čempionų lygos nugalėtojai vietoj poilsio pasirinko kelionę į Dubajų ir draugiškas rungtynes su „Milan“. Klubas už šią kelionę uždirbo ne vieną milijoną eurų, tačiau fiziškai kelionė žaidėjams nebuvo į naudą. Grįžus iš Dubajaus „Real“ patyrė du iš eilės pralaimėjimus prieš „Valencia“ ir „Atletico“, iškrito iš Ispanijos taurės turnyro.
Gruodžio 26 ir 28 d. rungtynėse „Burnley“ komandos futbolininkai iš viso nubėgo net 238 kilometrus. Pasekmė – sausio 1 dienos mače traumas dar iki 35 min. patyrė net trys žaidėjai.
„Atletico“ treneris Diego Simeone parodė, kaip reikia pasinaudoti varžovų komandos nuovargiu. Ispanijos čempionų žaidimo stilius ypač priklausomas nuo fizinio pasirengimo, tad visiškai nenuostabu, kad žaidžiant 3 rungtynes per 8 dienas, tarp kurių įsiterpė taurės mačas su „Real“, D.Simeone pastarajame mače išleido 8 naujus žaidėjus, palyginti su savaitgalio maču. Tai buvo vienas svarbiausių sprendimų, nulėmusių pergalę 2:0.
„Premier“ lygos sezono įtaka tarptautiniams turnyrams
Vokietijos futbolo rinktinė (kurioje beveik visi žaidėjai žaidžia Vokietijoje) pasaulio ir Europos futbolo čempionatuose paprastai būna kur kas geresnės fizinės būklės nei Anglijoje rungtyniaujantys žaidėjai, kurie poilsio beveik negauna.
Tas pats galioja ir Anglijos futbolo klubų sėkmei Europos klubiniuose turnyruose (Europos lyga; Čempionų lyga). Vokietijos futbolo klubai visuomet turės geresnes galimybės laimėti tarptautinius turnyrus, nes per žiemos pertrauką komanda fiziškai pasirengia antrai sezono daliai, žaidėjai turi laiko reabilitacijai po traumų.
Nenuostabu, kad 2013 metais Čempionų lygos finale susitiko du Vokietijos futbolo klubai, o 2014 m. tai darė du Ispanijos futbolo klubai. 2008 metų anglišką Čempionų lygos finalą šiuo metu būtų sudėtinga net įsivaizduoti. Tam reikėtų „Borussia“, „Bayern“, „Atletico“, „Barcelona“, „Real“, „Juventus“ ir kitų klubų nuosmukio, nors išvardytos ekipos turi geresnes sąlygas išlaikyti fizines kondicijas ir varžosi sąlyginai silpnesniuose nacionaliniuose čempionatuose.
Net jei lyginsime du panašaus modelio futbolo klubus – „Manchester City“ ir „Paris Saint Germain“ – Prancūzijos klubas visuomet turės geresnes galimybes laimėti europinį titulą, nes turi ilgesnę žiemos pertrauką, jau nekalbant apie mažesnę konkurenciją nacionalinėse pirmenybėse ir galimybę patausoti pagrindinius žaidėjus svarbiausiems mačams Europoje.
Reitingavimo beprasmiškumas
Dažnai užsienio žiniasklaida mėgsta iškelti mintį, kaip gali Anglijos lyga būti stipriausia pasaulyje, jeigu Čempionų lygos pusfinaliuose būna tik vienas Anglijos klubas ir du iš Ispanijos ar Vokietijos. Dažniausias niekas nesusimąsto, kad „Premier“ lyga nėra sukurta išspausti maksimumą iš žaidėjų fiziškai, o spaudžia maksimalią finansinę naudą iš futbolo.
Anglų grandams yra sudėtingiau laimėti prieš autsaiderius, Anglijoje yra vienu taurės turnyru daugiau, nėra poilsio žiemą – tarptautinį sportinį rezultatą sunkiausia pasiekti būtent Anglijos klubams.
Nauja „Premier“ lygos TV teisių sutartis siekia 2,2 mlrd. eurų per metus, tad net paskutinėje vietoje likęs klubas vien iš TV gauna apie 60 mln. eurų. Tai yra 4-5 kartus daugiau nei Ispanijos futbolo lygos paskutinis klubas, kuris uždirba apie 12-15 mln. eurų.
Racionalesnis žaidėjų parengimas Ispanijoje leidžia šį atotrūkį kažkiek sumažinti, tačiau Anglijos klubas visuomet gali įsigyti labiau tinkamą ir brangesnį žaidėją rinkoje. Tokio pat rango Anglijos klubai generuoja 2-5 kartus didesnį biudžetą nei Ispanijos klubai, išskyrus „Barcelona“ ir „Real“.
Taigi į klubų reitingavimą nereikėtų kreipti didelio dėmesio dėl skirtingos nacionalinių čempionatų specifikos. Nors Anglijos lyga stipriausia, tačiau jeigu reikėtų kalbėti apie komandą, kuri demonstruoja geriausią futbolą, tai dažnu atveju ta komanda nėra Anglijos ir tik todėl, kad Anglijos klubui kur kas sudėtingiau išlaikyti formą viso sezono metu.
Palyginimas su NBA
Galima atkreipti dėmesį ir į NBA, kur fiziniai krūviai yra labai dideli, tačiau vis tiek ne tokie kaip „Premier“ lygoje. NBA sezonas prasideda spalio pabaigoje ir, jeigu komanda nepatenka į atkrintamąsias varžybas, baigiasi balandžio pabaigoje.
Jeigu komanda pasiekia NBA finalą, sezonas baigiasi birželį. Bet kuriuo atveju NBA krepšininkas vis tiek turi 4-6 mėnesius poilsio. Net jeigu reikia žaisti nacionalinėje rinktinėje, žaidėjas po NBA sezono gali pailsėti, tada sužaisti už rinktinę, vėl pailsėti, ir prieš sezoną būti sąlyginai geros fizinės būklės.
Lietuvoje aikštės yra kur kas klampesnės, reikalauja daugiau pastangų, tad dažnai futbolininkai Lietuvoje rungtyniauja tik valios, o ne fizinių galimybių pastangomis.
Aišku, galima atkreipti dėmesį į didelį kiekį naujokų, atėjusių į NBA iš studentų lygos, traumų skaičių. Žaidėjai nėra prisitaikę prie krūvių – iš jų reikalaujama daugiau nei jie gali parodyti.
Nepakankamas atletiškumas arba nuovargis tampa traumų priežastimi. Tokiam žaidėjui pirmasis sezonas NBA yra vienareikšmiškai sunkiausias, vėliau viskas stoja į vietas, nes žaidėjai, nepaisant intensyvaus tvarkaraščio, poilsiui turi daug laiko.
Nuo gegužės-birželio mėnesio iki spalio oficialiose rungtynėse nežaidžiantys NBA krepšininkai laiko turi ne tik poilsiui, bet ir individualioms treniruotėms, vasaros lygoms ar kitoms veikloms.
Žaidėjų iš Afrikos pranašumas
Grįžtant prie futbolo temos afrikiečiai turi pranašumą prieš europiečius ne tik genetiškai. Afrikos Nacijų taurės turnyras visuomet vyksta žiemą – tai reiškia, kad po klubinio sezono jie turi laisvo laiko poilsiui ir visuomet gali grįžti į superkomensacijos fazę.
Išskyrus vienerius metus, kai reikia žaisti pasaulio čempionate ir poilsio trukmė būna ribota, visais kitas atvejais jie turi puikias sąlygas tobulėti fiziškai ir išvengti traumų, atsirandančių dėl nuovargio.
Situacija Lietuvos sporte
Lietuvoje futbolininkai dažnai rungtyniauja ištisus metus: vos pabaigia 9 mėnesių trukmės futbolo sezoną, žaidžia mėgėjų lygose, taip pat dalyvauja salės futbolo čempionate (ko iš viso neturėtų daryti dėl skirtingos dangos amortizacijos, didesnės traumų tikimybės). Vos pabaigę salės futbolo pirmenybes, vėl pradeda pasirengimą kitam sezonui.
Gyvenant tokiu ritmu sezoną po sezono, organizmas patiria vis didesnį nuovargį. Be to, futbolo aikštės Lietuvoje yra kur kas klampesnės, reikalauja daugiau pastangų, tad dažnai futbolininkai Lietuvoje rungtyniauja tik valios, o ne fizinių galimybių pastangomis. Tai itin blogai, nes ispanai didesnį intensyvumą išgauna treniruotėse nei lietuviai per rungtynes.
Neseniai profesorius Aleksas Stanislovaitis seminare „Šiuolaikinis požiūris į futbolininkų rengimo aspektus“ paminėjo puikų pavyzdį iš krepšinio.
Testai parodė, kad Lietuvos krepšinio rinktinė važiuoja į čempionatą jau pavargusi. Na, ir kas, kad žaidėjai tie patys, na ir kas, kad įgijo patirties – iš krepšininkų sugebėjimų liko tik pavardės.
2000 metais Lietuvos rinktinė buvo bene geriausia krepšinio komanda olimpinėse žaidynėse, kuriai pritrūko vienos sėkmingos atakos, kad įveiktų JAV rinktinę. Po metų tuometis LKKA prorektorius Gediminas Mamkus atliko testus prieš Europos čempionatą Turkijoje.
Buvo pastebėta, kad krepšininkai šoka kur kas žemiau, bėga kur kas lėčiau nei prieš olimpiadą, kas iš esmės parodė, kad Lietuvos krepšinio rinktinė važiuoja į čempionatą jau pavargusi. Na, ir kas, kad žaidėjai tie patys, na ir kas, kad įgijo patirties – iš krepšininkų sugebėjimų liko tik pavardės.
Vienintelis dalykas, kuris galėjo išgelbėti tuometę rinktinę Europos čempionate, buvo tikimybė, kad ir kitos komandos atvažiuos pavargusios, bet taip nebuvo. Tad užimta 9 vieta Europos čempionate Turkijoje 2001 metais buvo dėsningumas, nepaisant visų Jono Kazlausko ir Lietuvos krepšininkų pastangų.
Apie autorių
Linas Treigys – kvalifikuotas futbolo treneris. 2011 metais studijavo Barselonoje „Institut Nacional d'Educació Física de Catalunya“. 2012 metais įgijo UEFA B licenciją, 2013 metais praktikavosi „Mistala Union de Futbol“ organizacijoje dirbdamas „Cadete A“ komandos trenerio asistentu.
