– Ar daug prireikė išlieti prakaito, kad pasirašytum sutartį su VMFD „Žalgiriu“?
– Į „Žalgirio“ stovyklą atvykau prieš savaitę. Vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius pirmadienį sužaidžiau draugiškas rungtynes su „Daugava“, „uždirbau“ 11 metrų baudinį, kurį realizavo R. Vilėniškis. Nors vyko draugiškos rungtynės, laimėti buvo svarbu. Vakar vakare susėdome su komandos sporto direktoriumi, suderinome paskutines sutarties detales ir ją pasirašėme.
– Kaip atsidūrei „Žalgiryje“?
– Po sezono Graikijoje grįžau į Lietuvą ir ilsėjausi. Baigėsi kontraktas su FC „Veria“, tad laukiau pasiūlymų iš agento, tačiau jų nebuvo daug. Pabodo sėdėti, nesinorėjo per ilgai laukti ir likti be nieko. „Žalgiris“ šiuo metu yra stipri komanda, turnyrinėje A lygos lentelėje žengia geroje pozicijoje, matosi, kad visi šioje komandoje stengiasi. Be to – tai sostinės komanda. Treneriai mane žinojo, tačiau buvau ilgai nerungtyniavęs Lietuvoje, todėl pakvietė į treniruotes pažiūrėti, kaip atrodau. Po keleto dienų jie pasiūlė likti „Žalgiryje“.
– Iš kitų A lygos komandų pasiūlymų sulaukei?
– Taip. Kontraktą siūlė gimtojo miesto „Tauras“, bet patrauklesnis pasirodė Vilniaus „Žalgiris“. Šansą kovoti UEFA Europos lygoje jau dabar iškeičiau į galimybę tai daryti vilkint žaliai baltą apragą kitais metais.
– Po trijų savaičių atostogų sportinė forma nesmuko?
– Pirmą savaitę atostogų visiškai nesportavau. Norėjosi atitrūkti nuo futbolo, pailsėti. Per likusias dvi bėgiojau krosus, mankštinausi. Kaip parodė treniruotės, nesijaučia, kad ilsėjausi. Belieka vėl įvažiuoti į vėžias.
– Ar daug pažįstamų dabartinėje „Žalgirio“ sudėtyje?
– Pažįstu visus vyresnius žaidėjus: G. Barevičių, E. Jušką, R. Vilėniškį, I, Moriną, I. Steško. Teko bendrauti ir su jaunesniais. Jokių problemų su bendravimu ir įsiliejimu į komandą neturiu.
– Kokia tau pasirodė „Žalgirio“ komanda po savaitės kartu?
– Ši komanda turi dideles galimybes. Kalbu net apie kovą dėl čempionų titulo.
– Kodėl nelikai Graikijoje?
– Lygoje, kurioje žaidžiau, įvedė taisyklę: žaisti joje gali tik futbolininkai iki 25 metų. Būtų tekę keisti komandą, o tai padaryti nėra lengva. „Veria“ komandoje likti nenorėjau. Švelniai tariant, keistas tos komandos prezidentas: per paskutinį sezoną pakeitė keturis trenerius, praėjusiame pakeitė šešis. Žiemą norėjo pakeisti visą komandos sudėtį. Vietiniai komandos savininko nemėgsta.
– Kaip vertini savo rezultatus buvusioje komandoje FC „Veria“?
– Paskutiniame sezone dėl trenerių kaitos nebuvo lengva. Tačiau iš 32 rungtynių 15–16 sužaidžiau pagrindinėje sudėtyje, įmušiau 6–7 įvarčius. Dešimties balų sistemoje sezoną vertinu šešetuku. Kur kas geresnis buvo priešpaskutinis sezonas. Jame daugiau įmušiau, atlikau daug rezultatyvių perdavimų.
– Koks Graikijoje futbolas?
– Futbolas Graikijoje techniškas, kombinacinis: stengiamasi žaisti perdavimais, vengiama kamuolio išspyrimo į priekį.
– Fanai ten labai aršūs?
– Tiek futbolo, tiek krepšinio fanai išprotėję. Savo komandas jie palaiko itin audringai, karštai. Aistruoliai ten tokie karšti, kad net atitverti nuo aikštės metalinėmis tvoromis.
– Esi daug keliavęs futbolininkas. Kuris klubas ar šalis paliko didžiausią įspūdį?
– Be konkurencijos tai buvo Naujoji Zelandija. Parą skridau į Velingtono „Pheonix“, kuris žaidžia Australijos pirmenybėse, peržiūrą. Nors regbis ten neabejotinai pirmauja, tačiau futbolo lygis irgi greitai auga. Tiesa, konkretesnį ir patrauklesnį pasiūlymą pateikė graikai, todėl grįžau į Europą.
