Šiame bėgime sportiniais rezultatai niekada nebuvo svarbūs. Nors šiemet 9 kilometrų distancijoje galbūt buvo galima tikėtis ir neblogo laiko: pora laipsnių šilumos, silpnas vėjas, didžioji dalis trasos driekėsi šlapio asfalto gatvėmis. Net startas prie Antakalnio kapinių nebuvo sudėtingas, nors minia dalyvių turėjo tilpti siaurose Karių Kapų, Kuosų, Jūratės gatvėse.
Tačiau skubančių buvo nedaug: tokiame bėgime svarbiausias yra bendrumo ir greta esančio draugo peties jausmas. Pavyzdžiui, kylant T.Narbuto gatve link Spaudos rūmų, kai prasčiau pasirengę bėgimai paprasčiausiai pradėdavo eiti. „Pakentėk, dar truputį, finišas nebetoli“, – tokie padrąsinantys žodžiai ne vieną priversdavo sukaupti turbūt paskutines jėgas. ir tikrai niekas negali sakyti, kad šiuos žodžius sakė varžovai. Šiame bėgime – visų tikslas vienas: pasiekti finišą ir pagerbti tuos, kurie nepagailėjo savo gyvybių už Lietuvą.
Starte Antakalnio kapinėse bėgikus išlydėjo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, o finišavusius pirmuosius bėgikus apdovanojo sostinės meras Raimundas Alekna, beje, buvęs lengvosios atletikos dešimtkovininkas.
Beje, kai kurie dalyviai nuo Antakalnio karių kapų pajudėjo gerokai anksčiau, nei startą paskelbė pabūklų salvė. Pirmasis tradicinę distanciją įveikė kaunietis Jonas Vytautas Gvildys. Patyręs orientacininkas pačioje praėjusių metų pabaigoje laimėjo ir naujametinį bėgimą. Moterų grupėje pirmoji finišo liniją kirto kaunietė Sada Bukšnienė.
Gausiausiai bėgime dalyvavo Šaulių sąjunga, iš viso distanciją įveikė 899 šios sąjungos nariai, o gausiausias buvo Vilniaus apskrities skyrius – 240 dalyvių. Vyriausias šių metų bėgime buvo 80–metis Šaulių sąjungos narys Jonas Burokas, o jauniausias šio pagarbos bėgimo dalyvis – 6 metų Dmitrijus Volkovas.
