Nerimas dėl žaidynių kainos
Praėjusių metų spalio pirmąją iš lenktynių dėl žiemos olimpinių žaidynių organizavimo pasitraukė Norvegijos sostinė Oslas. Dar anksčiau iš žaidimo pasitraukė kiti trys Europos miestai – Krokuva, Lvovas ir Stokholmas.
Jau dabar yra aišku, kad tai bus trečiosios iš eilės olimpinės žaidynės, vyksiančios Azijos kontinente – po 2018-ųjų Pjončano (Pietų Korėja) ir 2020-ųjų Tokijo (Japonija).
Vienas vertus, IOC yra patenkintas, kad vis daugiau Azijos valstybių gali rengti tokio masto renginius. Vis gi, šiame žemyne gyvena didžiausia dalis pasaulio žmonių. Be to, tai greičiausiai pasaulyje auganti ekonomika. Vis dėlto, IOC tuo pačiu ir nerimauja, nes surengti olimpine žaidynes darosi vis brangiau, o tai ir buvo viena priežasčių, kodėl tai daryti europiečiai šįkart atsisakė.
Visai neseniai Tokijas paskelbė nutraukiantis per brangias olimpinio stadiono statybas ir pradedantis naują, kur kas pigesnį planą. Praėjusią savaitę Bostonas (JAV) pareiškė, kad nekovos dėl teisės rengti 2024 metų vasaros olimpines žaidynes.
Nei Pekinui, nei Almatai pinigai nėra problema, tačiau IOC siekia, kad olimpinių žaidynių organizavimas ateityje nebūtų toks brangus. IOC prezidento Tomo Bacho teigimu, dabar jau nebėra laiko žvalgytis atgal, tačiau varžantis dėl 2024 metų žaidynių organizavimo, veiksmai, sumažinantys išlaidas, jau bus atlikti.
Favoritas – pekinas
Dalis olimpiadai reikalingų sporto objektų jau yra pastatyta abiejose šalyse. Pekinas rengė 2008 metų vasaros olimpines žaidynes ir gali tapti pirmuoju miestu istorijoje, rengusiu abejas žaidynes.
Kinijos sostinė laikoma šių varžybų favorite, tačiau tai, anot „Reuters“, nėra Dovydo ir Galijoto kova. Nors Kazachstanas yra mažesnė valstybė, tačiau Almata turi ir tam tikrų pranašumų prieš Pekiną.
Svarbiausias jų – tinkamos oro sąlygos. Kinai planuoja uždarų patalpų varžyboms naudoti 2008-ųjų vasaros olimpinėms žaidynėms statytus objektus, tačiau su sportu po atviru dangumi problemos kur kas didesnės.
Artimiausi kalnai nuo Pekino nutolę per 60 ir 140 kilometrų, o žadamos greitųjų traukinių linijos dar nepastatytos. Be to, net ir tuose kalnuose reikia labai daug dirbtinio sniego. Tuo tarpu Kazachstano didžiausias miestas ir finansinė sostinė Almata yra apjuosta iki 4000 metrų aukščio Tian Šanio kalnais.
„Mūsų tikslas yra naudoti specialiai žiemos sportui pritaikytus uždarus objektus, ne tokius, kurie statyti vasarai ir pakeisti. Be to, atviros rungtys mūsų mieste vyktų tikroviškai. Mūsų miestas yra žiemos miestas su žiemos sporto kultūra, tikrais kalnais ir tikru sniegu“, – kalbėjo vienas „Almata 2022“ grupės vadovų Andrejus Kriukovas.
Kazachstanas siekė teisės surengti 2014 metų žiemos žaidynes, kurios vyko Sočyje. Vis dėlto, Rusijos kurorto pavyzdys įrodo, kad IOC dažnai nesvarbu nei oro sąlygos, nei tikri kalnai ar sniegas.
Vis dėlto, Almata iš kišenės traukia kitą kozirį – pigumą. Kaip minėta, IOC siekia, kad surengti olimpines žaidynes būtų pigiau. Almata taip ir daro, nes žada naudoti daugelį nuo Azijos žiemos žaidynių likusių sporto objektų.
