“Stalo tenisą žaidžiu nuo septynerių, o geriausia pamoka, kurią išmokau per visus šiuos metus, tai niekada nepasiduoti“, – pasakoja pirmojoje Škotijos lygoje žaidžianti Kristina Petrauskaitė. Anot sportininkės, stalo tenise, kaip ir gyvenime – kad ir kiek kartų pralaimėsi, krisi, verksi, galų gale vedinas begalinio noro, tu pasieksi tai, ko trokšti.
„Aš iki šiol esu dėkinga stalo tenisui už dvasios stiprybę, atkaklumą ir kantrybę“, – atvirauja Kristina.
Trečiojoje Vokietijos lygoje „VfL Oker“ komandoje žaidžianti Viktorija Stirbytė, taip pat mano, kad stalo tenisas yra ne tik sportas, bet ir puikus gyvenimo mokytojas
Trečiojoje Vokietijos lygoje „VfL Oker“ komandoje žaidžianti Viktorija Stirbytė, taip pat mano, kad stalo tenisas yra ne tik sportas, bet ir puikus gyvenimo mokytojas: „Tenisą žaidžiu nuo šešerių. Ši sporto šaka ypatinga tuo, kad reikalauja didžiulio susikaupimo ir nuolatinio mąstymo. Atėjęs žaisti, niekada negali žinoti, kokie bus taškai, o juo labiau – galutinis rezultatas“.
Viktorija, taip pat sako, kad stalo tenise be galo svarbu turėti šaltus nervus – čia būtina išlikti ramiam net sunkiausiomis akimirkomis. Pasak jos, tik tokie žaidėjai pasiekia geriausių rezultatų ir tampa čempionais.
„Fizinis pasirengimas taip pat turi daug reikšmės, nes profesionaliam sporte reikalingas didelis vikrumas. Be greičio ir kojų darbo sunku nugalėti stiprius priešininkus“, – pasakoja ji.
Lietuvos komandinio čempionato (aukščiausiosios lygos) stalo tenisininkė Kristina Petkevičiūtė pritaria kolegėms, kad stalo tenisas neįprastas sportas, reikalaujantis gero psichologinio bei fizinio pasirengimo: „Stalo tenise svarbu mąstyti ir suprasti, kaip reikia žaisti prieš skirtingo tipo priešininkus. Žaisdamas bet kaip nelaimėsi. Taip pat labai daug reiškia sportininko motyvacija ir siekis tobulėti.“
