„Patikėkite manimi, žiemos sporte taip pat turėsime savąjį Alekną. Tuomet galėsime pasivaržyti su vasaros olimpiada“, – kalbėjo optimizmo niekada nestokojanti Kalgario olimpiados čempionė Vida Vencienė. 1988 metais Sovietų sąjungos rinktinės sudėtyje ji 10 km slidinėjimo trasoje iškovojo olimpinį aukso, o 5 km rungtyje – bronzos medalį.
Mane pačią sužavėjo žvaigždelės ant treningiuko, užsimaniau pati tokį turėti, o dabar kitaip.
„Tiesa, šiais laikais jaunimą motyvuoti ir išsaugoti profesionaliame sporte daug sunkiau. Anksčiau užtekdavo maitinimo, gražesnio drabužėlio. Mane pačią sužavėjo žvaigždelės ant treningiuko, užsimaniau pati tokį turėti, o dabar kitaip. Tuo jauną žmogų nesudominsi“, – sakė Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete vyr. referente žiemos sporto šakoms dirbanti 47 metų moteris.
Sausio pradžioje V.Vencienė su kolegomis į paskutinę kelionę palydėjo savo trenerį, Lietuvos slidinėjimo asociacijos atsakingąjį sekretorių Vilmantą Gineitą. „Tai buvo charizmatiška, patyrusi asmenybė. Didelė netektis mūsų šalies žiemos sportui. Sausio 7 dieną jam būtų suėję 55 metai“, – apgailestavo pašnekovė. Tačiau liūdnas mintis ji tuoj pat atideda į šalį, kai kalba vėl pasisuka apie 21-ąsias žiemos olimpines žaidynes, kitais metais vasario 12–28 dienomis vyksiančias Vankuveryje, Kanadoje.
Slidininkai ruošia staigmeną?
„Šis sezonas vienas iš atsakingiausių. Nuo praėjusių metų rugsėjo sportininkai kovoja dėl kelialapio. Olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose turime 14 pavardžių, tačiau realiai dėl kelialapių kovos 7-8 sportininkai. Kiti dar labai jauni, jiems sunku kažko tikėtis“, – pasakojo V.Vencienė.
Slidinėjimas, biatlonas, dailusis čiuožimas – tai tos olimpinės žiemos sporto šakos, kurių atstovus galime tikėtis pamatyti Vankuveryje. Slidinėjime bilietą į Kanadą siekia iškovoti Irina Terentjeva, Aleksejus Novoselskis, Modestas Vaičiulis ir Mantas Strolia. Pastarieji du nėra dalyvavę olimpinėse žaidynėse, o pirmieji du jau žino olimpinių trasų skonį.
„Pasirengimas vyksta pakankamai sklandžiai. A.Novoselskis sausio pradžioje laimėjo šalies čempionatą ir V.Vencienės taurę. Dabar visi išvykę į Vokietiją, o netrukus pradės pasaulio taurės etapų startus, – pasakojo V.Vencienė. – Iš I.Terentjevos seniai laukiame rezultatų. Manau, šiais metais ji turėtų rodyti kažką rimto. Mums nėra realu kovoti dėl medalių, bet I.Terentjevai jau keliame rezultatą būti pirmajame dvidešimtuke. Ji realiai galėtų, bet kartais tai slidės, tai tepalas pakiša koją.“
Biatlono perliukas – Rasimovičiūtė
Kai pradedam kalbėti apie biatloną, pirmiausiai čia minima Diana Rasimovičiūtė. „Ji – žiemos sporto šakų perliukas. Tai, ką ji parodė Turino olimpiadoje – fantastika. 18 vieta po Nepriklausomybės atkūrimo – vienas iš aukščiausių šalies rezultatų. Be abejo, dabar iš jos tikimasi aukštesnių vietų.“
Tiesa, D.Rasimovičiūtė pakeitė trenerį ir dabar daugiausia treniruojasi su Latvijos rinktine. Kaip tai atsilieps jos rezultatams – bus matyti. Anot pašnekovės, vienas geras dalykas jau pastebimas – atsirado stabilumas. Be 24 metų biatlonininkės iš Visagino yra dar jaunų talentingų devyniolikmečių vaikinų grupė. Jie turėtų taip pat iškovoti vieną kelialapį.
Dėl bilieto į Vankuverį kovoja ir kalnų slidininkas Vitalijus Rumiancevas. Turino olimpiadoje 2006 metais jis slalomo milžino rungtyje užėmė 44 vietą, bet vėliau buvo diskvalifikuotas. „Ten jis pasirodė pagal savo galimybes gerai. Tačiau man nepatinka, kad jis mėtėsi – buvo nusprendęs baigti karjerą, o paskui grįžo“, – kalbėjo V.Vencienė. V.Rumiancevas daugiau nei pusę metų gydėsi sunkią traumą, tačiau anot LTOK atstovės, jeigu tai nesutrukdys, jis nesunkiai pagal surinktus taškus šaliai iškovos kelialapį.
Šokėjams – pilietybės užkarda
Lietuvą visuomet garsino dailusis čiuožimas. Čia mūsų šalies atstovai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas turėjo nemenkus šansus netgi laimėti olimpinius medalius. Tačiau Turino olimpiadoje septinti likę šokėjai nusprendė baigti karjerą ir dabar rengia ledo šou. Ar yra šansų, kad legendinė pora grįš į didyjį sportą ir dar kartą pamėgins laimę?
„Jie turėtų ir toliau džiuginti žmones tuo, ką jie dabar kuria. Jie nėra kandidatų sąrašuose ir nerealu, kad grįžtu, – kalbėjo V.Vencienė. – Dėl kitos perspektyvios poros – antrus metus šokančių amerikietės Katherine Copely ir Deivido Stangiūno situacija dviprasmiška. Jie olimpinėse žaidynėse dėl K.Copely pilietybės negali atstovauti Lietuvai“.
Vis dėlto, referentė žiemos sporto šakoms siūlo pirmiausia palaukti ar neilgai trukus vyksiančiuose Europos ir pasaulio čempionatuose jiems pavyks iškovoti kelialapį, o tuomet bendromis jėgomis bus mėginama padėti K.Copely gauti lietuvišką pasą.
Ar labai atsiliekame žiemos sporte nuo mūsų kaimynų estų ir latvių?
Atsiliekame nuo estų, tačiau stipriai kabinamės. Estai turi kaimynus, kur žiemos sportui viskas skiriama. Be to, jie turi puikų palikimą iš sovietinių laikų. Žiemos sportas estams tas pats, kaip mums krepšinis. O latvius net lenkiame, išskyrus biatloną. Aišku, pas juos sąlygos geresnės. Jie sėkmingai įgyvendino projektus su dirbtinėmis trasomis.
Mes kol kas tuo pasigirti negalime...
Yra lėšų ir projektų. Dirbtinio sniego trasos turėtų atsirasti Ignalinoje. Manęs treneriai klausia, kaip vaikus išmokyti technikos, kai nuolat lyja. Apskritai vaikų ateina nemažai ir lėšos skiriamos tikrai didesnės. Pagrindiniai šalies sportininkai tikrai nėra nuskriausti, jie turi pasirengimą pakankamai gerą, bet jų galimybės tokios, kokios yra. Pinigai ne viską lemia, reikia ir žmonių.
Pagrindiniai sportininkai tikrai nėra nuskriausti, bet jų galimybės tokios, kokios yra.
Kokia žiemos sporto situacija Lietuvoje?
Kažkada čia buvo populiarus slidinėjimas. Dabar susidomėjimas taip pat stiprus. Pažiūrėkite, kai pasnigo, visi tik traukia slides, smagu žiūrėti. Kalnų slidinėjimas taip pat gal mada, tačiau tai vis tiek svarbu. Svarbu, kad būtų sniego, iš masiškumo atsirastų ir meistriškumas. Žiemos sportą žmonės myli.
Ko reikia žiemos sporte turėtume daugiau olimpiečių?
Reikia išspręsti čiuožyklų klausimą. Vaikai turi po 6-7 valandas per dieną būti ant ledo, kad kažką pasiektų. Turi būti sąlygos, o kai ateini į areną, kur visi masiškai čiuožinėja, nieko nenuveiksi. Dabar esančiose arenose kol kas vyksta daugiau pramogos. Optimistiškai kalbu, bet tikiu, kad jau kitą pavasarį turėsime dirbtinių trasų Ignalinoje. Ir žinoma, gamta – turi būti normalios žiemos su sniegu.
Kada turėsime ir kitų sporto šakų, pavyzdžiui bobslėjaus, atstovų?
Tikiu, kad ir tokių atsiras. Kol kas nėra tradicijų. Svarbiausia klimatinės sąlygos...
Kokia mūsų šalies žiemos sporto šaka padarė didžiausią pažangą?
Negaliu pasakyti kitos sporto šakos nei savo (juokiasi). Manau, kad biatlonas ir slidinėjimas. Tai duoda olimpinių žaidynių rezultatai. Iš esmės, negaliu išskirti nė vienos. Visada norisi visko iš karto, ypač kai pamatome, ką turi norvegai ar estai. Esame jauna valstybė, tačiau jaučiamas progresas ir tobulėjimas.
