80-metis V.Garastas visada drąsiai išsakydavo savo nuomonę. Tokia ji buvo ir šį kartą.
Kalbėdamas su 15min.lt, vienas garsiausių krepšinio atstovų Lietuvoje prisipažino, kad ši vasara jam nebuvo lengva. Po trijų mėnesių gydymo jis nebejaučia kojos skausmų ir vėl gali įsitraukti į aktyvią veiklą.
„Du mėnesius buvau amputuotas nuo gyvenimo. Operacijos nedarė, bet koja gijo specialiame bate ir, žinot, tas batas, pasirodo, buvo per siauras. Man prasidėjo sąnario uždegimas – dar baisiau – kompresai, vaistai nuo skausmo. Tiek privargau, kad atrodė, jog būčiau sportininkas didžiausias.
Dabar jau vaikštau, bet įpratau eidamas šlubuoti. Nebemoku eiti“, – šypsojosi LKF garbės prezidentas.
V.Garastas susižeidė pavasarį, kuomet dalyvavo Lietuvos krepšinio federacijos projekte ir mokyklose dėstė krepšinio paskaitas. Matydamas, kad užstoja vaikams televizorių, per kurį buvo rodomas filmas apie Barselonos olimpines žaidynes, jis žengė žingsnį atgal ir nuvirto nuo pakylos. Jam trūko achilo sausgyslė.
„Matyt, senatvė ir apšilimo nepadariau (juokiasi). Taip pykau ant savęs, kad toks kvailys esu“, – savikritikos negailėjo buvęs treneris.
Ilgus dešimtmečius Lietuvos krepšiniui atidavęs V.Garastas neslepia, kad jo gyvenimas tapo kur kas ramesnis. Ypač todėl, kad praeityje liko kritikos lavina: „Užsiiminėju visokiais niekais, padedu tiems, kas ko paprašo. Dabar mano gyvenimas ramesnis ir šviesesnis. Nebėra tų laikraščių, tų straipsnių, o svarbiausia tos kritikos. Žinote, taip gera. Užtenka, savo jau atsiėmiau.“
– Kaip jūs vertinate Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą Londono žaidynėse?, – 15min.lt paklausė V.Garasto.
– Aš turiu už krepšinį stoti kūnu, bet mūsų komanda ypatinga ir nebuvo. Žinote dėl ko? Mes neturėjome vidurio puolėjo. Žaidžiame prieš Argentiną. Vidurio puolėjas Luisas Scola. Daro mums 32 taškus. O mūsų vidurio puolėjas kiek įmetė? 4, 6 taškus? Tai dabar kokia skola? Minus 26 taškai. Sakykite, kas išlygins tą skolą? Kas turi šitą padaryti? Reikia, kad būtų toks žmogus. Yra penkios poros, kurios viena kitą puolą ir viena kitą dengia. Ir tu bent vienu tašku turi nugalėti savo varžovą. Jeigu jis įmeta penkis, tu turi įmesti šešis taškus.
Kol gero vidurio puolėjo nebus, turėsime didelių problemų. Labai gerbiu šios pozicijos žaidėjus. Nesuprantu, kodėl olimpinėse žaidynėse taip silpnai atrodė Jonas Valančiūnas.
– Kodėl, kaip manote?
– Nežinau, aš arti negyvenau, nemačiau. Jo nebeleido į aikštelę. Pamenate, rašė, jog turime tandemą – Jonas Valančiūnas ir Šarūnas Jasikevičius. Du prieš du, pasisukam, metam kamuolį, Jonas deda kamuolį. Kur buvo šitas vaizdas? Nebematėme jo.
– Europos čempionate šis tandemas veikė.
– Tai kodėl dabar neveikė? Kas atsitiko? Jonas nebežaidė beveik. Jo nebeleido į aikštę. Čia turi Kęstutis Kemzūra paaiškinti. Ir dar šis tas. Sako, užėmėme aštuntą vietą, o aš galvoju, kad būtume penktą vietą užėmę, bet mums neleido žaisti. Nuo kada čia sugalvojo, kad nebereikia žaisti. Aš daug mačiau olimpiadų ir visi žaisdavo dėl septintų, penktų vietų. O dabar nusprendė, užtenka, važiuokite namo. Negalime taip daryti...
– Jūs kalbate, kad mums neleido žaisti dėl penktų vietų, bet anksčiau mūsų komanda kaudavosi dėl prizinių vietų ir tokių klausimų net nekildavo.
– Aš stipriausiųjų ketveriukę vadinu elitu. Kai pasieki pusfinalį, jau priklausai elitui. Čia didelė garbė ir penkiose olimpinėse žaidynėse ten buvome. Gal ir tada visų galimybių nebuvo išnaudota, bet šį kartą labai liūdna buvo. Norisi pateisinti, bet kartu ir nesinori... Aš daug galėčiau kalbėti, daug kas man nepatiko, bet viskas juk jau po fakto. Būtina padaryti išvadas, treneris turėtų atsiskaityti, padaryti analizę, drąsiai pasakyti, kokios buvo klaidos.
Jausmas toks, lyg žaistų veteranai prieš 40 metų.
– Tai visgi Lietuvos ekipa galėjo nuveikti šį tą daugiau?
– Tikrai galėjo. Man nepatiko pilkas, monotoniškas žaidimas, trūko agresyvumo, ugnies, greičio. Jausmas toks, lyg žaistų veteranai prieš 40 metų. Treneris turi galvoti, kokius žaidėjus turi, kaip sukurti žaidimą, kad neatrodytų, jog komanda lyg iš pliažo atėjusi. Turi matyti komandos braižą, o šito nebuvo. Nemačiau ir kai kurių žaidėjų noro. Nori žaisti tas, kas neturi kontrakto, nes čia juk paroda, prekyvietė, kur tave pamato. O kur kitur pamatys? Pajūry, Palangoje?
– Rinktinei šią vasarą teko dukart pasiekti geriausią formą. Kiek tai lėmė jos žaidimą?
– Mes 1992 metais taip pat viską pradėjome nuo nulio. Vykome į atranką, kur sužaidėme penkerias rungtynes pogrupyje. Grįžome atgal, tada susirinko pogrupių nugalėtojai, vėl žaidėme. Olimpiada vyko už dvidešimt dienų, vėl stovyklos, visą vasarą kankinomės, bet grįžome su bronzos medaliais. Tuomet Barselonoje, jau nebebuvome tokios geros formos. Tada išlošėme 16 rungtynių iš eilės ir buvome neoficialūs Europos čempionai, bet olimpiadoje truputį prasčiau žaidėme. Labai sunku nuo gegužės mėnesio išlaikyti tą formą.
– Kęstutis Kemzūra su rinktine dirbo trejus metus. Kaip jūs įvertintumėte šį laikotarpį?
– Labai puikiai pradėjo, reikėjo tą išsaugoti. Buvo užlipęs treneris ant gero motociklo, kuris tempė į priekį. Bet vėliau tempė ne į priekį, o atgal. Pats Jasikevičius prisipažino, kad žaidė per daug. Per daug nuvargo, reikėjo su amerikiečiais jam rungtyniauti mažiau.
Kalbėjo, kad galime prieš amerikonus išlošti. Ne, negalėjome. Jų lyderiai būtų žaidę ilgiau ir kitą rezultatą matytume. Mes Barselonoje „Svajonių komandai“ pralaimėjome 50 taškų. Kiek tuomet gavome kritikos, plūdo, jog darome gėdą Lietuvai. Mes tada nusprendėme, kad leisime lyderiams pailsėti ir išleidome antrą sudėtį. Sunku buvo sėdėti, norėjosi, kad tai kuo greičiau baigtųsi. Mes žinojome, kad lauks kova dėl trečios vietos ir turime būti švieži. Jokios čia gėdos nebuvo.
Na, būtų mūsų komanda pralaimėjusi 25 taškais. Ir kas būtų nutikę? Juk nieko. O jei būtume laimėję ketvirtą vietą? Gražu būt buvę... Yra kada reikia šį tą paaukoti. Kas buvo mače su Rusija? Tą dieną rusus galima buvo ir pagauti. Rusų komanda labai stipri, bet tą dieną visko galėjo būti, rusai mūsų bijojo. Matėte, kaip Davidui Blattui kraujas iš nosies bėgo? O jam bėgo nuo didelio spaudimo, įtampos. Tik paskui ramus vaikščiojo, nes tabletes gėrė.
– Rinktinės trenerio K.Kemzūros darbo sutartis su rinktine baigėsi. Nors Jūs to ir nesprendžiate, bet kaip ilgametę trenerio patirtį sukaupęs specialistas – ar paliktumėte K.Kemzūrą prie rinktinės vairo, ar kviestumėte naują specialistą su naujomis idėjomis?
– Čia jau Sabonis (Arvydas Sabonis – aut.pats.) sprendžia. Pirmiausia, jis turėtų kreiptis į trenerį, kuris šiuo metu yra geriausias. Geriausias šiuo metu yra Kazlauskas (Jonas Kazlauskas – aut.pats.). Didelė patirtis, daug ką dirbo ir šiuo momentu norint prikelti krepšinį reikia patyrusio trenerio, koks ir yra Kazlauskas.
Šiuo momentu norint prikelti krepšinį reikia patyrusio trenerio, koks ir yra Kazlauskas.
– Jūsų nuomone, ko reikia, kad J.Kazlauskas sutiktų dirbti su mūsų šalies nacionaline komanda?
– Reikia jo noro. Jis anksčiau buvo užimtas, per tą laiką daug ko įvyko. Dabar jis laisvas, bet jį vėl kviečia dirbti Kinijos rinktinė. Dabar žinok, ar norės jis lipti į tą pačią balą. Jis dabar yra saugus, puikiai jaučiasi, o rinktinė juk tikras nervų karas.
– Ar be šio trenerio, dar matote Lietuvoje kitų kandidatų?
– Deja, sudėtinga.
– Vadinasi, arba J.Kazlauskas, arba užsienietis, nors tam jūs visada labai priešinotės.
– Užsienietis ne, jokiu būdu. Anksčiau sakydavau, kad tik per mano lavoną dirbtų užsienietis. Čia būtų didžiausia gėda Lietuvai. Noriu prisiminti buvusio Kauno „Žalgirio“ trenerio Aleksandro Trifunovičiaus žodžius: „Jūs kalbate, kad krepšinis yra jūsų religija, bet kunigus samdotės iš kitos religijos.“
– Tad ką, jūsų manymu, reikėtų daryti, jeigu J.Kazlauskas nesutiktų dirbti su Lietuvos krepšinio rinktine?
– Nežinau, matysime. Teks rasti. Problema su treneriais, bet aš džiaugiuosi, kad ne man reikės tą spręsti. Blogybė ta, kad vyriausiąjį trenerį, turėtų pakeisti su juo dirbantis asistentas. Taip, kaip auginame žaidėjus, taip turime auginti ir trenerius. Kas atsitiko su Kurtinaičio (Rimas Kurtinaitis – aut.past.) ir Butauto (Ramūnas Butautas – aut.past.) grupe? Pralošė ir pareiškė, kad atsistatydina. Aš prašiau, kad Ramūnas pasakytų, kas buvo, kad pateiktų ataskaitą, priežastis. O jis man atsakė: „O aš nežinau, kas nutiko.“ Tai, ar čia kalba.
Nelabai nori visi treniruoti tą mūsų rinktinę. Rinktinė – tai kritika. Žinoma, gauni už tai atlygį, bet tai daugiau patriotinis dalykas.
Jeigu norite padėti krepšiniui, ateikite į federaciją ir dalinkitės mintimis, o ne draskykitės spaudoje.
– Trenerių dešimtukas su Š.Marčiulioniu ir R.Kurtinaičiu priešakyje kritikuoja LKF, kad ši per mažai dėmesio kreipia į buvusių krepšininkų nuomonę.
– Aš to nesuprantu. Tai – labai negražus dalykas. Jeigu norite padėti krepšiniui, ateikite į federaciją ir dalinkitės mintimis, o ne draskykitės spaudoje. Juk vienas iš jų pats yra prisidirbęs... Kokią vietą Kurtinaitis iškovojo Europos čempionate? Dar žemesnę... Jis treniruoja svetimoje šalyje komandą ir ruošė žaidėjus, kurie žaidė prieš Lietuvą. Ką jis kalba? Juk jis padėjo jiems mus nugalėti. Jeigu jis nori treniruoti rinktinę, tegul nekalba per spaudą. Mes esame girdėję iš jo paties, kad net jei jį kviestų, jis neitų treniruoti.
– Jonas Kazlauskas taip pat dirbo Rusijoje.
– Taip, bet Jonas Kazlauskas ir nekalba. Jis šitame biznyje nedalyvauja.
– Kaip jūs reagavote į pranešimus, kad vadinamasis „trenerių dešimtukas“ sieks perversmo LKF?
– Krepšinio federacijos įstatai sako, kad į jos veiklą negali kištis jokie politikai, jokie verslininkai, Seimo nariai, Vyriausybės ir sporto atstovai. Federacijos aukščiausias organas – konferencija, federacija valdoma kolektyviai, yra vykdomasis komitetas, yra prezidentas ir generalinis sekretorius, kurie už viską atsako ir sprendžia visus klausimus.
Negali susirinkti prie alaus bonkos kažokia kompanija ir nuspręsti, kad metam Kemzūrą, metam Balčiūną. Juk Balčiūnas nieko nepadarė. Jis sudarė mūsų krepšininkams auksines sąlygas. Kuo jie gali pasiskųsti? Geriausi viešbučiai, užsakomieji skrydžiai, maitinimas kuo puikiausias. Sakykite, ko trūko? Va, jeigu šito nebūtų, jei krepšininkai būtų sakę, kad nėra ką valgyti, kaip buvo mūsų laikais, tada kitas reikalas. Dabar žaidėjams sudaromos geriausios sąlygos, o skaitau, kad virš Balčiūno debesys kaupiasi. Kokie dar debesys? Ką jis padarė, kokią teisę jūs turite kaltinti? Jūs galite padaryti dviejų metrų peticiją ir atnešti į federaciją, kur ji bus išmesta į šiukšlių dėžę. Norint padaryti pertvarką, pirmiausia reikia bent jau būti federacijos nariu, kurių iš viso yra 120. Tie revoliucionieriai net nėra federacijos nariai. Kurtinaitis federacijos narys, Pačėsas federacijos narys? Matai, nusprendė padaryti krepšinyje perversmą. Per kokią vietą? Pasakysiu labai grubiai, bet čia yra perdimas į vandenį.
