Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jolanta ir Hubertas Bliujai: šunų užkalbėtojai

Foto naujienai: Jolanta ir Hubertas Bliujai: šunų užkalbėtojai
zmones24.lt / Butauto Barausko nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Apsnigtais miškais pasiekus atokų Žalgirio kaimelį pasitinka garsus šunų lojimas. Nelieka abejonių, kurioje sodyboje roges mėlynakių haskių kinkiniui ruošia Jolanta (40) ir Hubertas Bliujai (42).

Apsnigtais miškais pasiekus atokų Žalgirio kaimelį pasitinka garsus šunų lojimas. Nelieka abejonių, kurioje sodyboje roges mėlynakių haskių kinkiniui ruošia Jolanta (40) ir Hubertas Bliujai (42). Sena trobelė, kailio kepurėmis pasidabinę jos šeimininkai, voljeruose nenustygstantys šunys - pasijunti esąs ne Lietuvos viduryje, o kur nors atokioje šiaurėje.


„Pamatę atvažiuojančią mašiną, šunys visuomet sukyla. Supranta, kad bus kokia nors atrakcija", - juokiasi Jolanta ir Hubertas, kasryt aštuntą valandą žadinami Sibiro haskių „dainos". Tiesa, jei nakvoja trobelėje. Penkeri metai pora gyvena viena koja Vilniuje, kita - netoli Vievio, Neries regioniniame parke, esančiame Žalgirio kaime. Ten turi tik vieną ištisus metus gyvenantį kaimyną, kitos sodybos atgyja vasarą. Daugiau laiko kaime praleidžia Hubertas. „Taip, už tą netvarką atsakingas aš, - juokiasi kviesdamas į trobelę. Per praviras jos duris pirmyn atgal marširuoja ir šunys. - Tačiau esu inteligentas - ūkininkas niekuomet nebuvau ir nebūsiu." Jolanta pasakoja lyg ir gyvenanti mieste, bet daugiau laiko stengiasi praleisti gamtoje, nes šunys reikalauja dėmesio. Dešimt Sibiro haskių, vienas Aliaskos malamutas ir šeši lenktynėms skirti „raise" dogai - tiek keturkojų šiuo metu turi Bliujai. „Stengiamės, kad augdami jie bendrautų su mumis, būtų įpratę važiuoti mašina, ten laukti", - Jolanta juokiasi, kad šiais gyvūnais su vyru rūpinasi lyg vaikais.


Haskiai - nevaldoma jėga


Poros gyvenimą iš esmės pakeitęs nuotykis su šunimis prasidėjo prieš penkerius metus, kai įsigijo du didžiulius malamutus. Juos pasivežė iš Lenkijos, pasvajoję, kad norėtų turėti šunų kinkinį. „Jie tapo mūsų mokytojais", - pasakoja Jolanta. „Neturėjome minčių apie verslą. Tiesiog manėme, kad būtų puiku turėti savo šunų kinkinį, - mintį tęsia sutuoktinis. - Kartais sugalvoji, kad ko nors norėtum ir be tikslo iš to turėti kokios naudos." Po kelių mėnesių jų kinkomų šunų skaičių papildė taip pat Lenkijoje įsigyti penki haskiai. „Susodinome juos į paprastas mašinas ir supratome, kad šie šunys - nevaldoma jėga. Lipo lauk iš automobilio, kai bandėme pavedžioti - painiojosi tarp pavadėlių... Vardų neatsiminėme, visi mums atrodė vienodi, nežinojome, kuris yra kuris, - prisimena pradžią. - Nusipirkome nepagalvoję, kur juos laikysime. Voljero neturėjome. Šunis atvežėme į kaimą ir suleidome į trobą. Nė karto namo viduje nebuvę gyvūnai pradėjo laipioti stalais ir lentynomis... Pasakiau Hubertui „viso gero" ir išvažiavau į miestą."


Ryte grįžusi į Žalgirį Jolanta pamatė šunis, visur pririštus. Su Hubertu bandė juos kinkyti, nors nežinojo, kaip tai daroma, nes pirkdami nepaklausė buvusio šeimininko. Kadangi neturėjo specialių vežimaičių, kinkė į paprastus dviračius. „Baisu, kai žmogus neturi proto arba vaizduotės ir daro tokius dalykus. Nepatarčiau niekam taip eksperimentuoti, nes sveikata - brangiau, - iš savo patirties sako Hubertas, kurio neapgalvoti šunų kinkymai baigėsi raktikaulio lūžiais. - Viską išbandžiau ir įsitikinau: gera įranga, kuri nelūžta, labai svarbu. Reikia žinoti, ką darai." Jolanta juokiasi, kad įsigijus tiek daug šunų atsirado ir galvos skausmas: auginti vieną ar du gyvūnus ir penkis šešis - visai kas kita. Juk būrį reikia šerti mėsa, rūpintis, gydyti, treniruoti, pagalvoti, kur gyvens.


Gyvenimas gamtoje - pasirinkimas, o galbūt likimas


Šunys labai pakeitė poros gyvenimą. Hubertas darbų mieste atsisakė prieš penkerius metus, Jolanta - pernai. Dabar jie užsiima tik savo verslu: organizuoja netradicines laisvalaikio pramogas lauke. Žmonėms siūlo ne tik pasivažinėti šunų kinkiniais, bet ir susipažinti su indėnų gyvenimo ypatumais, miškuose rengia įdomias komandos vienijimo programas. Tai - pagrindinė jų veikla ir pragyvenimo šaltinis. Pastaruosius aštuonerius metus vienos kosmetikos atstovybės direktore dirbusi Jolanta pasakoja, kad darbas buvęs labai geras. Tačiau pajuto, jog negalima vienu metu daryti dešimties dalykų, reikia susitelkti prie kurio nors vieno, todėl išėjo iš darbo. „Mums niekas kas mėnesį atlyginimų nemoka. Reikia ieškoti užsakymų, nuolatos investuoti. Be to, rūpintis šunimis, įranga. Tačiau, visą dėmesį sutelkus į vieną veiklą, viskas pajudėjo į priekį, - Jolanta nesigaili dėl pasirinkimo. - Buvimas gamtoje mus labai pakeitė." „Kartais išeini į lauką, skaičiuoji žvaigždes ir jauti, kad daugiau nieko nereikia, niekur neskubi. O kartais labai pasiilgsti civilizacijos, - sako teisininko išsilavinimą turintis Hubertas. - Gyvenu čia ne todėl, kad daugiau nieko nesugebu. Tai - mano pasirinkimas, nors kartais atrodo, kad likimas."


Keleri metai Bliujai rengia Lietuvos ir Baltijos šalių šunų kinkinių varžybas, patys dalyvauja tarptautiniuose renginiuose užsienyje. Šiemet dvi savaites praleido Kanadoje, kur vyko pasaulio šunų kinkinių čempionatas. Hubertas ten startavo su nuomotais šunimis. Vos grįžę, su augintiniais skubėjo į Latviją filmuotis „Discovery" televizijos kanalo kuriamam filmui apie Šiaurės ašigalio užkariavimą. Bliujai juokiasi, kad kai daugiau kaip po dviejų savaičių kelionių pagaliau grįžo į savo trobelę Žalgirio kaime, krosnį kūreno kelias dienas, kol kambarys įšilo. Vieną naktį, kad nesušaltų, Hubertui teko miegoti su drabužiais, užsidėjus kepurę, iš abiejų pusių pasiguldžius po šunį. Ant Neries kranto stovinčiame 1923 metais statytame name šeimininkai iki šiol beveik nieko nekeitė. Jo autentiškumą ketina saugoti ir toliau. Galbūt netolimoje ateityje šalia iškils kitas namukas, kuriame bus ir komunaliniai patogumai.


Aplinkiniams - keisti, nes neaugina bulvių


Keistai gyvenantys ateiviai iš miesto stebina aplinkinius gyventojus. „Nesodiname bulvių, neturime šiltnamių, todėl vietiniams atrodome keistoki, - Hubertas neslepia, kad jų ausis pasiekia visokių atgarsių. - Kiek daug turime šunų! Kuo juos šeriame, iš kur turime tiek pinigų, iš ko gyvename, jei nesodiname tų bulvių? Žmonėms sunku mus suprasti. O gal ir nereikia. Tegul kiekvienas gyvena, kaip išmano." „Apskritai Lietuvoje, jei turi daugiau kaip du šunis, jau atrodai keistas, - sako Jolanta. - Be to, mes juos laikome ne veisti, ne parduoti, o sau. Sunku žmonėms priimti naujoves."


Iš pažiūros neįprastą gyvenimo būdą pasirinkusi pora pabrėžia, kad šunų auginimu jų pasaulis nepasibaigia. Beveik kasdien važiuoja į Vilnių. Tam turi daugybę priežasčių: tarkim, užsukti pas devyniolikmetę dukrą Patriciją, išsimaudyti vonioje, aplankyti draugus ir pas juos pažiūrėti televizorių (jo neturi nei savo name kaime, nei septynerius metus - bute Vilniuje). Be to, sostinėje pora lanko tango, anglų kalbos pamokas. Su bičiuliais klausosi tibetietiškų gongų skambesio - jų vibravimas gydo, atpalaiduoja. Jolantą ir Hubertą galima sutikti ir tantros, jogos seminaruose - daug kur. Visa tai - dėl dvasinio augimo.

„Nenorime užsidaryti savo erdvėje, tarp šunų, tik juos kinkyti ir daugiau nieko nematyti. Į viską žiūrime labai plačiai", - pasakoja kitokį gyvenimą pasirinkę žmonės. Jie yra apsisprendę šunų turėti ne daugiau kaip dvidešimt, nes sako nenorintys jiems tarnauti. Tačiau be keturkojų savo gyvenimo Jolanta ir Hubertas nebeįsivaizduoja. Pasakoja, kad šie gyvūnai išmokė į gyvenimą ir pasaulį žiūrėti plačiau. Prieš penkerius metus apie haskius ar malamutus nežinoję beveik nieko, dabar galėtų pasakoti ilgai. Jau įsitikino, kad šunys, kaip ir žmonės, - labai skirtingi, kiekvienas - savito charakterio. „Kaip yra arklių užkalbėjimas, taip - ir šunų. Daugiau pabendravus, galima pakeisti jų būdą", - įsitikino Jolanta. „Jie turi savo kalbą. Tik kažin ar mums visuomet patiktų, ką jie sako, - juokiasi Hubertas. - Žmonės mano, kad šunys turi gyventi pagal jų taisykles. Jei paliepus jie nesitupia, nepaduoda letenos, vadinasi, yra kvaili. Tačiau tai - netiesa!"

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką