„Atvėrus langą kvepia šviežia duona“, - erdviu butu aukščiausiame Lietuvos dangoraižyje „Helios City“, išdygusiame sostinėje, netoli duonos kepyklos, džiaugiasi krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ gynėjas. Šiomis dienomis Jurgita čia švenčia dvidešimt penktąjį gimtadienį.
Specialiai pasirinko tryliktą aukštą
„Savo yra savo“, - sutartinai taria pora, iki tol gyvenusi klubo nuomojamuose butuose. Jie pavargo nuo laikinumo svetimuose namuose, kur negalėjo planuoti, kaip gyvens toliau, kai nebuvo verta įsigyti didesnių daiktų, nes nežinia, ar jie derės persikėlus kitur.
Jurgita ir Mindaugas norėjo iš sykio kurtis name. Tačiau pamatė, kad jo statybos užtruks, deja, ilgiau, nei įsivaizdavo, todėl kol kas nutarė pagyventi bute arčiau dangaus. Pora yra tikra, kad daugiau kaip devyniasdešimties kvadratinių metrų erdvė tryliktame dangoraižio aukšte - tik tarpinė stotelė. Tryliktą aukštą, nekreipdami dėmesio į skaičių magiją, pasirinko specialiai. O prietaringiesiems atkerta, kad iš aukščiau atsiveria gražesni miesto vaizdai.
Pastaruoju metu visą laisvą laiką jie praleisdavo naujame bute. Tačiau daugiausia būsto rengimo reikalais, baldų paieška rūpinosi Jurgita. Nekilnojamojo turto bendrovėje „ŽIA valda Real Estate“ Klientų aptarnavimo departamento direktore dirbančiai moteriai tai - arti tiesioginio darbo. Jurgita juokiasi, kad ieškodama baldų, juos fotografavo ir rodė sutuoktiniui. Virtuvės komplektą, spintas jis pamatė jau stovinčius bute, bet abu rinkosi miegamojo baldus. „Aš buvau įpareigotas surasti televizorių, garso aparatūrą“, - juokiasi krepšininkas.
Laisvo laiko Jurgita ir Mindaugas turi nedaug, todėl jį stengiasi praleisti kartu. Paprastą dieną, jei krepšininkas neišvykęs rungtyniauti į užsienį, pora susitinka tik apie pusę dešimtos vakaro. Laisvesni lieka vien sekmadieniai. „Kartais kitiems būna keista, kodėl aš arba Mindaugas niekur neiname po vieną, - pasakoja Jurgita. - Dėl to, kad mes ir taip mažai matomės.“ Jiedu mėgsta teatrą ir kiną, koncertus, ypač - miuziklus. „Mūsų pomėgiai panašūs“, - šypsosi. Tačiau neretai kultūrinius jų planus sugriauna krepšinis - tuomet Jurgita į kompaniją ima kurią nors draugę.
Sykiu atostogauti pora gali tik vasarą. Juokaujame, kad Turkijos jų planuose tikriausiai niekada nebūna: juk su komanda nuvykusį žaisti į Stambulą Mindaugą jau porą kartų buvo bandoma sulaikyti oro uoste, nes jo neva ieško Interpolas. Aišku, abu sykius ši istorija baigėsi laimingai, o komandos draugai iš jo nuotykio smagiai pasijuokė. Tačiau Mindaugui būtų smalsu pamatyti žmogų, kurio ne tik vardas ir pavardė, bet ir gimimo metai bei mėnuo - tokie patys kaip jo. Tiesa, ilsėtis į Turkiją su mylimąja prieš keletą metų jis vis dėlto vyko ir nuskridęs į Antaliją nesusipratimų nepatyrė.
Žmona griežtesnė už trenerį
Šis sezonas Mindaugui ir „Lietuvos rytui“ - labai sėkmingas. „Kol kas, - neskuba džiaugtis sportininkas. - Dabar rezultatai labai geri: tikriausiai prieš sezono pradžią mažai kas tikėjosi, kad tokių pasieksime. Tačiau jis tik įpusėjo: viską parodys pabaiga. Tik tada bus galima vertinti, kokie buvo metai. Kol kas viskas - super.“
Rungtynės - šventas laikas ne tik krepšininkui, bet ir jo žmonai. Kai Mindaugas rungtyniauja Vilniuje, Jurgita beveik visada važiuoja žaidimo stebėti „gyvai“. Labai dažnai žiūrovų tribūnose šalia jos būna tėvas politikas Vidmantas Žiemelis. „Visada į rungtynes einu su tėčiu, - patvirtina Jurgita. - Kai Mindaugo komanda pralaimėjo „Efes Pilsen“, jo salėje nebuvo, todėl nusprendė, kad nuo šiol privalo stebėti visas atsakingas rungtynes.“
„Kartais per rungtynes Jurgita daugiau prašneka su draugėmis nei stebi žaidimą“, - Mindaugas juokdamasis prisipažįsta, kad atsisėdęs ant atsarginių žaidėjų suolo užmeta akį, ką tribūnose veikia žmona. Tačiau taip būna nebent tada, kai „Lietuvos rytas“ žaidžia lengvas rungtynes, daug taškų pirmauja. Pora turi tradiciją po varžybų važiuoti kur nors vakarieniauti. „Jei komanda pralaimi, kartais jis nelabai būna nusiteikęs mieste vakaroti, bet dažniausiai įkalbu, - pasakoja krepšininko sutuoktinė. - Būna, kad svarstome, kur važiuoti užkąsti: į „Da Antonio“, „Sorento“ ar japonišką restoraną. Ir dažniausiai vėl važiuojame į „Sorento“. Ten mus padavėjai jau pažįsta, žino, ką labiausiai mėgstame. Man patinka itališkas ir japoniškas maistas. Vyras prisitaiko.“ „Aš mėgstu viską, bet labiausiai - bulvių patiekalus“, - šypsosi sportininkas.
Kai Mindaugas rungtyniauja išvykose, Jurgita vakaroja prie televizoriaus. Kartais žiūrėti rungtynių pakviečia draugus. „Tačiau labiau patinka būti vienai. Krepšinį žiūriu įsijautusi, nemėgstu kalbėtis“, - pasakoja moteris. Jei Mindaugui ir komandai sekasi, ir namuose džiugesnė nuotaika. „Jei žaisdamas ką nors blogai padaro, aš taip pat ant jo pykstu. Turbūt esu griežtesnė už trenerį“, - juokdamasi sako Jurgita. Ji nesigina: po rungtynių visada turi savo nuomonę ir matytą žaidimą pakomentuoja vyrui. Aišku, jei jos baigiasi ne Mindaugo komandos naudai, būna santūresnė. „Blogų emocijų po nenusisekusių rungtynių į namus stengiuosi nesinešti. Tai, kas prastai darbe, tegul ten ir lieka. Nenoriu grįžęs išsikrauti ant žmonos ir šuns, - Mindaugas stengiasi atskirti asmeninį darbą nuo krepšinio. - Su kitais žaidėjais viską išsportuojame, išsikalbame, išsijuokiame - blogumai lieka rūbinėje, sporto salėje.“
Kalbasi apie vaikus
Lukauskiai - sportiška šeima: anksčiau Jurgita žaidė rankinį, o dabar savo kasdienybės neįsivaizduoja be sporto klubo. Apie krepšinio kamuolį, be abejonės, seniai sukasi Mindaugo pasaulis. „Sportas mums tapęs įpročiu, įaugęs į kraują, - pasakoja krepšininkas. - Savo gyvenimo be jo nebeįsivaizduoju. Praėjusią vasarą gal po dešimties metų pertraukos turėjau daugiau kaip mėnesį atostogų. Pirmą savaitę apie krepšinį nenorėjau net pagalvoti, bet negalėčiau nejudėti, todėl žaidžiau tinklinį, futbolą, tenisą. Tačiau netrukus jo pradėjo labai trūkti. Rudenį grįžau krepšinio labai pasiilgęs.“
Su sportininku savo gyvenimą susiejusi Jurgita pasakoja, kad krepšiniu pradėjo domėtis tikrai ne dėl vyro: jos tėvams tai visada buvo populiariausia sporto šaka. Tik pasikeitė palaikomos komandos: anksčiau buvę „Žalgirio“ aistruoliai, dabar Jurgita ir jos šeimos nariai, aišku, „Lietuvos ryto“ pusėje. Tačiau krepšinyje viskas labai nepastovu, taip pat ir klubai, kuriose rungtyniauja vienas ar kitas žaidėjas. Praėjusį sezoną Jurgita ir Mindaugas labai susibičiuliavo su „Lietuvos ryte“ žaidusio Eurelijaus Žukausko šeima. Dabar Eurelijus atstovauja „Žalgiriui“, bet būtų juokinga, jei dėl to jų bičiulystė būtų nutrūkusi. „Kai žaidžiame vienas prieš kitą - karas, po rungtynių mes vėl draugai“, - pasakoja Mindaugas.
Jurgita ir Mindaugas susituokė prieš pusantrų metų. Netrukus jų namuose atsirado judrus Vakarų Škotijos terjerų veislės šunelis Rembo. Jie abu myli šunis, todėl gyvūnų parduotuvės voljere pamatę gražų baltapūkį iš sykio nusipirko. Aišku, sulaukė užuominų, kad, sukūrus šeimą, ne šuniuką, o vaikus reikia auginti. „Sakoma, kad kai šeimoje atsiranda augintinis, kitas žingsnis bus vaikas. Reikia įprasti, išmokti elgtis su šuniuku, o tada su vaiku“, - juokiasi Jurgita. Mindaugas jai antrina, esą šunį auginti jau mokantys. „Nuolatos galvojame ir apie vaikus, - neslepia krepšininkas. - Tačiau jei visada viskas, ką suplanuoji, iš sykio ir išsipildytų, būtų neįdomu gyventi. Viskas juda į priekį.“ Ar kas nors pasikeitė susituokus? „Nelabai, - sako Mindaugas. - Kol neturime vaikų, nėra ir kardinalių pokyčių. Kaip gyvenome iki vestuvių, taip ir po jų. Aišku, dabar viskas bendra.“ „Mes vienas kitu pasitikime. Kaip anksčiau, taip ir dabar Mindaugas man - geriausias draugas, brangiausias žmogus, ant kurio peties galima paverkti.“
Kol kas neketina kelti sparnų
Ne viena krepšininkų ar kitų sporto šakų atstovų antroji pusė - žmona, draugė - dėl mylimųjų karjeros paaukoja savo profesines ambicijas. Jurgita - ne iš jų. „Man patinka veikla. Jei nieko nedaryčiau, turbūt išprotėčiau. Visa mano šeima labai darbinga: ir brolis, ir tėtis, ir mama. Anksčiau pati sportavau. Tai užgrūdina. Visada norisi veiklos. Negaliu net savaitgalį nieko neveikti. Toks jau mano gyvenimo būdas“, - šypsodamasi pasakoja. Mindaugas palaiko veiklią žmoną, domisi jos darbu. „Kartais matau, kad ji grįžta nekokios nuotaikos. Jei darbe ir sporto klube neišsikrauna, lieku aš“, - juokiasi sportininkas. „Turiu tokią ydą. Tačiau labai greitai atsiprašau“, - ginasi krepšininko išrinktoji.
Mindaugas neneigia, kad viena iš priežasčių, kodėl jis kol kas nekelia sparnų iš Lietuvos, yra Jurgita: sportininkas supranta, jog nutarusi vykti kartu su juo, žmona turėtų atsisakyti darbo. Veikliai moteriai tai būtų be galo sunku. „Negalėčiau sakyti, kad Lietuvoje blogai. Sportuoti čia sudarytos puikios sąlygos, - pasakoja Mindaugas. - Minčių pabandyti legionieriaus duonos gal kartais kyla, bet yra daug dalykų, į kuriuos atsižvelgęs supranti, kad gal geriau likti čia. Aišku, jei būtų įdomių pasiūlymų, svarstytume. Dabar turime butą, statysime namą. Čia tėvai, draugai. Esame prisirišę prie Lietuvos.“
