– Laimėjai nacionalinę atranką į „Euroviziją“ ir pradingai – nusprendei nepopuliarinti savo dainos kitose šalyse?
– Mes nusprendėme, kad jokio turo nedarysime, nes tai neduoda jokios naudos. Va, „InCulto“ darė turą, bet tai jiems nieko nepadėjo. Be to, mes neturėjome jokių lėšų. Kadangi aš esu lenkė, pagalvojau, kad Lenkija gali už mus pabalsuoti. Lenkijos nacionalinė televizija mane pasikvietė, apmokėjo kelionę ir aš sudalyvavau šešiose laidose.
– Labai įdomu, kokį tavo pasirodymą mes išvysime „Eurovizijos“ scenoje? Ką pakeitei?
– Pats pasirodymas nepasikeis, bet bus vienas elementas, naujiena, kurią aš darysiu. Noriu, kad tai būtų staigmena (šypsosi). Tiesa, scenoje mes būsime jau ne trise, o tik dviese.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Evelina Sašenko |
– Daug kalbų ir viešų vertinimų sulaukė tavo suknelė – kuo vilkėsi Diuseldorfo scenoje?
– Tai bus ekri (kreminės) spalvos suknelė su juodomis gėlėmis, ją pasiuvo žinoma Lenkijos dizainerė. Suknelė man labai patinka (šypsosi). Iš pradžių bandžiau pagalbos prašyti vieno Lietuvos dizainerio – nesakau, ar tai moteris, ar vyras – bet jis buvo per daug užsiėmęs. Iš visų sulaukusi „tiek daug“ paramos, nusprendžiau kreiptis kitur.
– Iš tavo būsenos ir veido išraiškų suprantu, kad šis laikas tau buvo ypatingai sunkus. Kaip tu jį išgyvenai?
– Visą laiką stengiuosi susigrąžinti pozityvų mąstymą, bet labai sunku tai padaryti, kai aplinkiniai visaip bando tave neigiamai paveikti. Skaudžiausia, kad nesulaukiu paramos iš tų, kurie turėtų mane palaikyti... Galėčiau viską išsakyti atvirai, bet ne – geriau patylėsiu...
Buvo tikrai labai sunku. Po nacionalinės atrankos finalo, tą dieną, kai laimėjome, visi skambino ir žadėjo, kad padės, parems, o vėliau kažkur dingo. Kai tu pirmą kartą gyvenime bandai eiti į pasaulinę sceną ir niekas tau nepadeda, vienam yra labai sunku. Todėl mėnesį aš prasirgau ta „Eurovizija“... Vėliau supratau, kad reikia susitaikyti, vis tiek reikės važiuoti, todėl būtinai turiu rasti gerų pusių.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Evelina Sašenko |
– Kokios tos geros pusės?
– Tu pagalvok – aš laimėjau nacionalinę atranką į „Euroviziją“, nors visai nesitikėjau. Kiti daug metų bando laimėti, svajoja ten išvažiuoti, o aš nenorėjau, nesvajojau ir gavau (šypsosi). Buvau tikra, kad atranką laimės Rūta Ščiogolevaitė, todėl, kai sužinojau, kad laimėjome mes – norėjau plaukus nuo galvos nusirauti!
– Natūraliai kyla klausimas – ko tada ten ėjai?
– O ko visi ėjo? Norėjo pasirodyti. Aš, pavyzdžiui, norėjau, kad į mano koncertus ateitų daugiau žmonių. Po dalyvavimo atrankoje pernai pamačiau, kad iš tiesų televizija duoda naudos, pajutau daugiau susidomėjimo mano muzika.
– Kas tau šiuo metu labiausiai padeda ir iš ko tikiesi paramos per patį konkursą?
– Tėvai, šeima, sesės. Jei ne jie, nežinau, ar šį laikotarpį išgyvenčiau... Į Diuseldorfą su manimi pirmiausia važiuos mano vyresnioji sesuo Aneta, o vėliau atvyks ir visa šeima. Per pusfinalį visi bus kartu (šypsosi).
– Su kokiomis viltimis išvažiuoji į „Euroviziją“?
– Baikit, apie kokias viltis mes kalbame?! Mano pusfinalyje nėra jokių kaimynų, kurie galėtų už mus pabalsuoti – vienintelė Lenkija. Reikia būti naiviam, kad galėtum tikėtis ką nors laimėti. Bet aš labai noriu tos scenos, nes ko mums – tikriems dainininkams – daugiau reikia? Svajoju užlipti ant tos didžiulės scenos prieš minią žmonių – bus didžiulis stresas, bet aš labai to noriu (nuoširdžiai šypsosi).
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Evelina Sašenko |
