Pastarąjį kartą Lietuvoje gimtadienį M.Levickis šventė tada, kai suėjo 18-a. „19-ąjį gimtadienį jau sutikau Anglijoje ir šįmet čia jį švęsiu pirmąkart nuo to laiko“, – priėmęs Žmonės.lt sveikinimus skaičiavo M.Levickis.
Gimtadienio išvakarėse M.Levickis Žmonės.lt tikino nežinąs, kaip tiksliai paminės savo šventę – sakė, viskas bus improvizuota: „Kol kas neturiu jokių planų. Ši savaitė man – labai intensyvi: ruošiuosi vaidinti filme, taip pat netrūksta koncertų. Repeticijos trunka nuo ryto iki vakaro, todėl man tikras darbymetis. Galbūt pavyks vakare atšvęsti, jei tik kas nors panorės prisijungti.“
Vėliau, tikisi, atšvęs ir su artimaisiais. „Penktadienį koncertuoju Klaipėdoje, todėl išvakarėse ketinu užsukti į Šiaulius – noriu aplankyti mamą, tetą. Tikiuosi, kad mums pavyks kartu kur nors pavakarieniauti ar bent namuose pabūsime drauge – tada ir pažymėsime tą datą“, – planuoja.
Paklaustas apie gimtadienio dovanas M.Levickis atskleidė jų nesireikšminantis: jei padovanojo – gerai, jei ne – nieko tokio. „Jei artimas žmogus nori man kažką įteikti, tada jaučiuosi labai maloniai, laimingas. Tačiau dovanoti nėra būtinybė. Nors ir atrodo, kad gimtadienis ir dovanos – neatsiejami dalykai, didelio ryšio tarp šių dalykų nejaučiu. Kur kas svarbiau man yra gerai praleisti laiką su mylimais žmonėmis“, – tikino.
24-eri – daug ar mažai? „Su draugais iš Anglijos, kurie atvyko paviešėti į Lietuvą, kaip tik aptarėme, ką reiškia tie 24-eri metai... Susimąsčiau, kad 24-eri dar atrodo „visai nieko“, bet nuo 25-erių iki 30-ies jau, rodos, vienas žingsnis. Nesakau, kad jaučiu baimę, kad imsiu senti, bet suprantu, kad laikas atgal neina – viskas greitėja, intensyvėja. Tačiau tai mane ir žavi“, – šypsosi M.Levickis.
Sau linki atostogų
Muzikantas dabar su malonumu pasakoja ir apie geriausią savo gimtadienio šventę – tada Martynui suėjo 20, gimtadienį jis pasitiko Londone: „Draugų būrys tada padarė netikėtą siurprizą – sukvietė mano artimiausius ir kiek tolimesnius draugus ir surengė man šventę. Viskas atrodė kaip filmuose – kažkas mane pakvietė į barą, o, pasirodo, ten visi manęs jau laukė pasipuošę gimtadienine atributika. Tą staigmeną dabar atsimenu su nostalgija – smagu, kad atminty išliko būtent 20-as gimtadienis. Dažnai atsitinka taip, kad per mano gimtadienį lyja. Nors oras manęs smarkiai ir neveikia, juk vis tiek norisi, kad šviestų saulė... O tą vakarą ne tik nuotaika buvo gera, bet ir oras.“
Paklaustas, ko sau palinkėtų šio gimtadienio proga, M.Levickis nusijuokia: „Palinkėčiau atostogų. Dabar nemažai laiko praleidžiu Vilniuje ir džiaugiuosi, kad esu čia. Dažniausiai daugiau laiko praleidžiu kažko ieškodamas, muzikuodamas, būdamas su savimi, taigi negaliu skųstis, kad esu pervargęs, tačiau kai draugai klausia, kur žadu atostogauti, imu suprasti, kad tokio žodžio kaip „atostogos“ galvoje nė neturiu. Todėl man norėtųsi paatostogauti taip, kad kompiuteris ir telefonas būtų išjungti, o akordeonas – pamirštas bent savaitei.“
