Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„69 danguje“ narė Ingrida Martinkėnaitė: „Indijoje nebuvo tokio priekabiavimo kaip Egipte ar Turkijoje“

Koncertuodamos Indijoje merginos pasipuošė prabangiais sariais
„Olialia“ archyvo nuotr. / Grupės „69 danguje“ narės Nijolė Pareigytė ir Ingrida Martinkėnaitė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Į Lietuvą praėjusios savaitės pabaigoje iš Indijos grįžo merginų grupė „69 danguje“. Iš ten merginos grįžo ne tik su šviesiais įspūdžiais – atlikėjos išvydo tarp žmonių tvyrančią didelę socialinę atskirtį, gatvėse išmaldos prašančius būrius benamių ir luošų žmonių.

Penkias dienas Indijoje kartu su „69 danguje“ praleido ir „Olialia pupytės“ bei „Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas.

Vietiniai – paslaugūs ir neįkyrūs

Grupės „69 danguje“ narė ir vadybininkė Ingrida Martinkėnaitė teigia, kad svarbiausia, jog kelionė vyko sklandžiai, buvo gausi įspūdžių ir kad visos atlikėjos į Lietuvą sugrįžo sveikos.

„Kai ruošėmės kelionei, atrodė, kad ji bus labai trumpa ir kad nieko nespėsime, tačiau laiko užteko – pamatėme pakankamai daug, susipažinome su vietos kultūra, pajutome rytietišką dvasią, paragavome labai skanaus maisto. Indiška virtuvė pas mus nėra populiari, todėl kelionės metu stengėmės paragauti kuo daugiau jų tradicinio vegetariško maisto“, – pasakojo I.Martinkėnaitė.

Pasak moters, šviesia oda ir šviesiais plaukais iš visos minios Indijoje išsiskyrusios „Olialia mergaitės“ ir „69 danguje“ grupės narės sulaukdavo daug dėmesio, tačiau jį aplinkiniai rodydavo subtiliai ir buvo visada pasirengę padėti.

„Nebuvo jokio priekabiavimo kaip Egipte ar Turkijoje, nors mes ir buvome ryškios, šviesios, kokių jie nėra pratę matyti. Jie visi už menkiausias paslaugas nori pinigėlių, bet jei nesumoki, niekas tikrai nepyksta ir palinki gero kelio. Tai mane tiesiog sužavėjo“, – apie vietinių bendravimo ypatumus sakė Ingrida.

Asmeninio archyvo nuotr./Ingrida Martinkėnaitė Indijoje
Asmeninio archyvo nuotr./Ingrida Martinkėnaitė Indijoje

Lydėjo kraupūs vaizdai

Atlikėja teigė, kad nors visos grupės narės buvo apgyvendintos nepriekaištingame viešbutyje, tačiau merginoms teko išvysti ir Indijos kasdienybę: purvą, skurdą, gatvėmis laisvai vaikštančias karves ir daugybę išmaldos prašančių žmonių.

„Ten – labai ryški riba tarp skurdo ir prabangos. Palyginti su dauguma, mes gyvenome kaip krištoliniame namelyje. Vienas baisiausių prisiminimų – kai vidury miesto po viaduku išvydome ant purvinos gatvės sėdinčią šeimą, kuri ant laikraščio šalimais guldė nė metų neturintį vaikutį. Priėjome prie jų, o tada iš visų pusių pradėjo lįsti neįgalūs žmonės, kurie ėmė mūsų prašyti pinigų. Norėjosi jiems atiduoti viską, ką turėjome. Vaizdas – klaikus, jie visi – be rankų, be kojų... Gidas indas, kuris buvo su mumis, sakė, kad jokiu būdu negalima su benamiais šnekėti, iš jų pirkti ar jiems aukoti, nes tai dar labiau skatina nedarbą – už gautus pinigus jie maitina visą savo šeimą. Jie netgi savo vaikams pjausto galūnes, kad kitiems būtų labiau gaila tų vaikučių ir kad jie surinktų daugiau pinigų. Tokios kraupios istorijos ir vaizdai mus lydėjo visą kelionę“, – scenas, vertas filmo „Lūšnyno milijonierius“, pasakojo I.Martinkėnaitė.

Iš visų pusių pradėjo lįsti neįgalūs žmonės, kurie ėmė mūsų prašyti pinigų. Norėjosi jiems atiduoti viską, ką turėjome. Vaizdas – klaikus, jie visi – be rankų, be kojų...

Du koncertus Indijoje surengusios atlikėjos ne tik pamatė nepagražintą Indijos veidą, bet ir atsidūrė pačiame neramumų įkarštyje: viešnagės dienomis Indijoje įvyko žemės drebėjimas bei buvo įvykdytas teroro aktas. I.Martinkėnaitė džiaugiasi, kad su pavojais pačioms merginoms susidurti neteko.

„Žemės drebėjimo nepajutome, tuo metu buvome scenoje. Girdėjome, kad netoliese evakavo vieną viešbutį. Buvo labai nemalonu, kad kažkur šalia mūsų įvyko incidentas, tada pasijautėme tokios bejėgės. Supratome, kad stichija gali užklupti bet kokiu momentu“, – teigė atlikėja.

Asmeninio archyvo nuotr./Vieanagės Indijoje akimirka
Asmeninio archyvo nuotr./Viešnagės Indijoje akimirka

Susižavėjo Tadžmahalu

„69 danguje“ merginoms kelionę dar ilgai primins daugybė iš šios šalies parsivežtų suvenyrų: puošnūs sariai, šilkinės skraistės, arbata, prieskoniai. Ingrida sau ir dukrelei taip pat pirko Himalajuose pagamintų vitaminų.

„Nenorėjome vaikščioti po parduotuves ir pirkti tai, ką galima įsigyti ir Europoje, bet norėjome parsivežti ką nors gražaus, tradicinio. Pirkome arbatą ne gražiose dėžutėse, bet dideliais pakais, tokią, kokią jie geria patys“, – patikino moteris.

Ilgą skrydį su persėdimu ištvėrusios atlikėjos (iš Helsinkio į Delį skrydis truko septynias valandas) turėjo ištverti ir varginančią kelionę po šalį – Tadžmahalo mauzoliejų panorusios išvysti merginos 250 km atstumą įveikė per 6 valandas.

„Tai gražiai meilei skirta didinga, labai graži šventykla, apie jos atsiradimą esanti istorija labai romantiška, įspūdinga, todėl aišku, kad tai negali palikti nė vieno abejingo“, – teigė Tadžmahalu susižavėjusi Ingrida.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką