„Už pinigus, kuriuos jis gaudavo, galiu nusisamdyti apšvietėją, garso režisierių, kurie per koncertus dirba asmeniškai man, žmogų, atsakingą už vaizdo projekcijas, netgi atstovą spaudai. Jų man iš tikrųjų reikia. Tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju, kokia grupė Lietuvoje gali sau leisti turėti vadybininką“, – prisipažino Egidijus.
Į klausimą, kodėl tiek metų nesisekė, o staiga viskas pasikeitė teigiama linkme, dainininkas turi savo atsakymą.
„Dėl to, kad gyvenau ne pagal Dievo įsakymus. Kai pakeičiau gyvenseną, požiūrį į draugus, gyvenimą, darbą, pradėjau pastebėti, kad kažkas mane saugo. Nesakau, kad ypač pasikeičiau, bet kai ką gyvenime pakoregavau“, – tikino Selas ir tvirtino netapęs šventas, tiesiog mažiau nuodėmingas.
Už palaikymą sunkiu metu E.Dragūnas „iki grabo lentos“ liks dėkingas pritariančiai vokalistei ir labai gerai draugei Eleonorai.
„Kai jaučiausi blogai, Eleonora buvo tas žmogus, kuris man padėjo. Šis žmogus yra šalia, kai labiausiai to reikia, – gerų žodžių negailėjo Egidijus ir prasitarė, kad merginą mielai vestų: – Jei ji sutiks, taip. Jau norėjau Eleonorą vesti, bet ji nesutiko. Sako, kad jai tokios prabangos nereikia.“