Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Medikai nepataria savarankiškai stiprinti nusilpusio regėjimo

Akiniai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Akiniai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tyrimas atskleidė: lietuviai itin mažai dėmesio skiria akių ligų profilaktikai, o nusilpus regėjimui jį stiprinti bando patys, nepasikonsultavę su specialistais. Gydytojai įspėja, kad silpstantis regėjimas gali reikšti ne tik tai, kad reikia akinių, bet būti ženklu, jog sergama mažai žinoma ir klastinga liga – amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), tuo tarpu savigyda ir pavėluota diagnozė gali sukelti labai skaudžias pasekmes.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kartą per metus pas akių specialistus apsilanko tik 11 proc. gyventojų. Dauguma (56 proc.) gyventojų teigė, kad akis tikrinasi rečiau nei kartą per dvejus metus. „Apmaudu, kad rečiau nei kartą per dvejus metus dažniausiai lankosi į AGDD, glaukomos ir kataraktos rizikos grupę patenkantys gyventojai: 40–49 m. – 60 proc., 50–59 m. – 71 proc., 60 m. ir vyresni – net 90 proc.“, – teigia AGDD sritį kuruojanti Lietuvos oftalmologų draugijos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės akių ligų klinikos oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas oftalmologas dr. Andrius Cimbalas pasakoja, kad mažiausiai iš akių ligų žinoma AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas. „Užklupus šiai ligai, geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės, pradeda silpti centrinis regėjimas. Matomi netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, objektai didesni ar mažesni nei yra iš tikrųjų, pilka ar juoda dėmė prieš akis, „šokinėjančios“ raidės – visa tai gali būti AGDD požymiai. Regėjimas nepaliaujamai blogėja. Tai dažniausia vyresnio amžiaus žmonių aklumo priežastis išsivysčiusiose Vakarų šalyse“, – teigia dr. A.Cimbalas.

Dr. J.Balčiūnienė pasakoja, kad simptomus žmonės linkę priskirti senėjimui, todėl į specialistus dažniausiai kreipiamasi tuomet, kai AGDD liga toli pažengusi. „AGDD, ypač šlapioji jos forma, progresuoja itin greitai: geltonoji dėmė gali surandėti net per porą mėnesių, o tai reiškia, kad nebegali būti taikomas joks gydymas, gresia regėjimo netekimas. Regėjimą tikrintis būtina bent kartą per metus, net ir tuomet, jeigu regėjimu nesiskundžiama. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad profilaktikai lietuviai skiria itin mažai dėmesio“, – atkreipia dėmesį oftalmologė.

Pasak gydytojo oftalmologo dr. A.Cimbalo, kita bėda, kad suprastėjusį regėjimą gyventojai bando atstatyti patys kaip išmano. „Apklausos duomenimis, net ketvirtadalis gyventojų akinius yra pirkę plataus vartojimo prekių ar kitoje, bet ne optikos parduotuvėje, turguje – 19 proc. Paprastai tokiais atvejais akiniai perkami pasimatavus, žmogus pats įvertina, ar jis su jais mato pakankamai gerai. Neretai tokiais atvejais akys labiau vargsta, netinkami akiniai gali būti akių susirgimų priežastimi. Akinius turi parinkti kvalifikuotas gydytojas, jis tiksliai nustato akių regėjimo aštrumą, išmatuoja atstumus tarp vyzdžių“, – pasakoja A.Cimbalas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės preparatų akims ieško turguje, kur jie negali gauti profesionalios gydytojo ar farmacininko konsultacijos. Turguje, internetu ir kitose prekyvietėse, bet ne vaistinėse maisto papildus ar kitus preparatus dažniausiai perka šiauliečiai ir panevėžiečiai, rečiausiai – vilniečiai. Maisto papildus ar kitokius preparatus, stiprinančius regėjimą, turguje dažniau perka moterys (5,3 proc.) nei vyrai (2,9 proc.). Internetu ar kitoje prekyvietėje, bet ne vaistinėje preparatus moterys įsigyja beveik du kartus dažniau (15 proc.) nei vyrai.

Siekiant išvengti ligos ar bent skaudžių jos pasekmių, būtina reguliariai tikrintis akis kartą per metus, o pajutus ligos simptomus – į gydytoją oftalmologą kreiptis kaip įmanoma greičiau. Taip pat verčiau nerizikuoti savo sveikata ir nesigydyti patiems, o laikytis gydytojų oftalmologų rekomendacijų. Siekiant išvengti AGDD, būtina propaguoti sveiką gyvenseną (mitybos rėžimo priežiūra, rūkymo atsisakymas). Taip pat klinikiniais tyrimais įrodyta maisto papildų, kurių sudėtyje yra liuteinto ir zeaksantino, nauda ligos prevencijai ir progreso sulėtinimui susirgus.

Gyventojų apklausa buvo atlikta šių metų vasarį. Jos metu 1004 respondentai buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.

AGDD simptomai:

  • Pablogėjęs centrinis matymas;

  • Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė;

  • Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai;

  • Spalvinio matymo sutrikimai;

  • Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:

  • Amžius: paplitimas didėja priklausomai nuo amžiaus. Pradinės stadijos AGDD paplitimas 43–54 metų amžiaus grupėje – 8 proc., o 75 ir vyresnių – 30 proc.

  • Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.

  • Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.

  • Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.

  • Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10–20 metų anksčiau.

  • Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.

  • Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.

  • Padidėjęs kraujo spaudimas.

  • Nutukimas/aterosklerozė.

  • Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.

Komentarai
Temos Rega
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką