„15min“ kalbintos pediatrės, vaikų nervų ligų ir bendrosios praktikos gydytojos Rūtos Maciulevičienės teigimu, nors pavasarinis nuovargis nėra medicininis terminas, pacientų su aukščiau išvardintais simptomais medikai sulaukia kiekvieną pavasarį. Paprastai jų netrūksta visus tris pavasario mėnesius, o ryškesnis atoslūgis ateina tik gegužės pabaigoje, kai stipriai sušyla oras, nebetrūksta saulės ir daugelis ima planuoti atostogas. „15min“ gydytojos teiravosi, ką galima padaryti, kaip keisti gyvenimo būdą, kad pasibaigus žiemai savijauta būtų kuo geresnė.
Įvairių veiksnių rinkinys
Anot R.Maciulevičienės, keistų ir nemalonių pavasarį pasireiškiančių sindromų rinkinys turi biologinį pagrindą, o prastą savijautą lemia daugybė veiksnių – vieni jų susiję su mūsų klimato zona, kitus būtų galima įvardinti kaip kultūrinius.
Pirmiausia, teigė medikė, didžiulę įtaką daro ilgalaikis saulės šviesos trūkumas: 6–7 mėnesius gyvename dirbtinėje šviesoje arba prietemoje. Taigi, pasak jos, pavasariniu nuovargiu visada dažniau skundžiasi šiauriečiai. Kita nuovargio priežastis labiau kultūrinė: lietuviai šaltuoju metų laiku itin mažai juda. „Daugelio judėjimas šaltuoju metų laiku apsiriboja paėjėjimu iki mašinos“, – ironizavo gydytoja. Dažnas tautietis skundžiasi, kad Lietuvoje žiemą pernelyg šalta, kad būtų galima sportuoti gryname ore, kartais priduriama, kad ir žiemos sporto infrastruktūra prastai išvystyta, tačiau, R.Maciulevičienės nuomone, tai tiesiog tingumas ir išsisukinėjimas: „Lietuvis sako, kad štai, jei būčiau norvegas, tai žiemą aš tikrai imčiau slides, pačiūžas, čiuožinėčiau… Bet tai būk tu lietuvis ir čiuožk, slidinėk, judėk!“ – su įkarščiu ragino medikė.
Trečias svarbus dalykas – per žiemą mūsų organizmą labai išvargina buvimas sausose patalpose. Organizmas komfortabiliai jaučiasi esant 40–60 proc. oro drėgnumui, o žiemą orą patalpose mes išsausiname iki 20 ar net 12 proc. Kokią įtaką tai turi mūsų savijautai? Išdžiūsta gleivinės, keičiasi pati oda ir jos imuninės savybės, mažiau prakaituojame, tad oda pati savaime nesusitepa. Ko gero, penktąja nuovargio priežastį, patys sau linksniuojame dažniausiai: trūksta vitaminų. Išties artėjant pavasariui vitaminų kiekis daržovėse ir vaisiuose sumažėja, be to, per žiemą vartojame daug
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pasak R.Maciulevičienės, didžiulę įtaką savijautai daro ilgalaikis saulės šviesos trūkumas. |
konservuoto maisto, perkame produktus su konservantais, neaiškiais priedais, be to, labai dažnai ir persivalgome. R.Maciulevičienė dar paminėjo, kad žiemą geriame žymiai daugiau kavos, kuri iš organizmo pašalina kalcį, B grupės vitaminus. „Dėl alkoholio išvis atskira kalba, – sakė R.Maciulevičienė. – Lietuviai žiemą vartoja tikrai daug alkoholio, bet ir vasarą jo kiekis nelabai sumažėja, tik geriami silpnesni gėrimai. Juk alus Lietuvoje jau kone tapo gaiviuoju gėrimu.“
Prireikia ir medikų pagalbos
Visų šių veiksnių suma ir lemia vadinamąjį pavasarinį nuovargį, su kuriuo vieni susitvarko savarankiškai ar jis tiesiog praeina savaime, o kitiems prireikia ir medikų pagalbos. Pasak R.Maciulevičienės, tokie pacientai pirmiausia išsiskiria tuo, kad gydytojui pateikia sunkiai apčiuopiamų skundų rinkinį: „Jie skundžiasi, kad skaudą galvą, duria širdį, staiga ima trūkti oro, nei iš šio, nei iš to skauda tai nugarą, tai
Pavasariniais negalavimais skundžiasi įvairaus amžiaus, skirtingo socialinio sluoksnio žmonės, tiesa, vaikai gal nemoka taip tiksliai suformuluoti, kas jiems negerai. Tačiau, kad po žiemos ir mažųjų organizmas nualintas, liudija ir lengviau „kimbantys“ virusai, ir greitesnis nuovargis bei irzlumas.
Rūpintis savimi reikia visus metus
Visiškai apsidrausti, kad niekada neužklups pavasarinis nuovargis, sunku, tačiau pakeitus gyvenimo būdą savijauta tikrai bus geresnė. Pirmiausia, ragino R.Maciulevičienė, reikia nuolat judėti – nesvarbu, pavasaris, vasara, ruduo ar žiema. Judant žmogus prakaituoja, iš organizmo šalinasi šlakai, be to, ima skirtis endorfinai, vadinamieji laimės hormonai, todėl gerai pasportavęs, intensyviai pajudėjęs žmogus jaučiasi laimingas ir pakylėtas.
Galbūt jau daug sykių girdėta, tačiau bet kuriuo metų laiku turėtume atidžiau sekti, ką ir kiek valgome. Tiesa, pridūrė R.Maciulevičienė, net jei visą vasarą ir rudenį valgysime daug vaisių ir daržovių, pasikrauti vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargų visai žiemai tiesiog neįmanoma – organizmas įsisavina tiek medžiagų, kiek jam tuo metu reikia, o perteklių tiesiog pašalina. R.Maciulevičienės nuomone, lietuviai ne itin apgalvotai elgiasi, vasarą, kai ir pas mus netrūksta saulės bei šilumos, skubėdami atostogauti šiltuose kraštuose. Anot jos, būtų kus kas protingiau, jei tik leidžia finansinės galimybės, pasiimti savaitę atostogų vėlai rudenį ir pavasarį – net nebūtina skristi į egzotiškus kraštus, pakaks ir paslidinėti, palaipioti po kalnus – tiesiog aktyviai pajudėti. „Ne veltui pusė Prancūzijos ima velykines atostogas ir pavasarį apgula Alpes“, – sakė medikė.
Paklausta, ar pastebi, kad lietuviai imtų atidžiau rūpintis savo fizine ir psichine sveikata, R.Maciulevičienė tvirtino, kad sąmoningumo vis daugėja, tačiau daug žmonių linkę tik skųstis ir vangiai imasi keisti gyvenimo būdą. „Pas mus vis dar gajus ir toks mąstymo būdas: tereikia surasti tinkamą piliulę ir viskas išsispręs. Bet taip nebūna“ – sakė R.Maciulevičienė.
Kaip išvengti pavasarinio nuovargio:
aktyviai judėkite – ne tik vasarą, bet ir vėlyvą rudenį, žiemą;
gerai išsimiegokite;
- atidžiai sekite, ką valgote, rinkitės kuo natūralesnį maistą;
- ribokite išgeriamą kavos, alkoholio kiekį;
- pavasarį organizmui trūksta riebaluose tirpių ir B grupės vitaminų, todėl verta juos vartoti;
jei leidžia galimybės, rudenį ir pavasarį leiskite sau bent po savaitę atostogų kalnuose ar ten, kur netrūksta saulės.
