Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Paulius Kaupelis: kai ko tiesiog negali nepranešti visuomenei

Laidos FTB vedėjas Paulius Kaupelis
LNK nuotr. / Laidos FTB vedėjas Paulius Kaupelis
Šaltinis: „Savaitė“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Pasigilinęs į valstybinius projektus, atrandi tiek įvairių dalykų, kad negali apie juos nepranešti visuomenei“, – sako 25-erių naujos LNK publicistinės laidos „Faktų tyrimo biuras“ (FTB) vedėjas ir reporteris Paulius Kaupelis.

– Kam reikėjo dar vienos gyvenimo skaudulius tyrinėjančios laidos, kai jų jau gausu TV programose?

– Nežinau, ar Lietuva yra tokia šalis, ar pas mus tiek įvairių finansinių aferų ir pinigų plovimo faktų, bet, atrodo, kad ir kiek apie tai kalbėtum, žiūrovams vis tiek bus įdomu. Kai pasigilini į valstybinius projektus ir pamatai, kur plaukia biudžeto pinigai, kas juos pasiima, norisi, kad visa visuomenė apie tai žinotų. Mano tikslas – žmonėms suteikti kuo daugiau informacijos apie tai, kokie juodi darbeliai vyksta šalyje.

– Kodėl FTB vedėju tapote jūs, o ne, tarkim, buvo pakviestas koks nors vedėją vaidinantis aktorius?

– Iš tiesų neretai laidų kūrėjai į vedėjo kėdę pakviečia gražų žinomą, galbūt skandalingą žmogų, tikėdamiesi pritraukti žiūrovų dėmesį. Tačiau tokios praktikos jau atsikando ir kitos šalys. Laidos vedėjas ne tik turi vaidinti, kad pristatoma tema jam labai rūpi, bet ir pats būti prisilietęs prie reportaže pateikiamų įvykių. Taip yra profesionaliau.

– Tapti laidos vedėju buvo jūsų svajonė?

– Laidų vedėju aš jau dirbu nuo šešiolikos metų. Tik ne televizijos, o radijo. Pradėjau dirbti gimtajame Panevėžyje Aukštaitijos radijuje, o atvažiavęs į Vilnių studijuoti dirbau radijo stotyse „Spiritus Movens“, vėliau tapusioje „Jazz FM“, taip pat „Kelyje“. Kai jau atrodo, kad esi atidirbęs balsą taip, jog radijo klausytojas tavimi tiki ir pasitiki, norisi, kad jis tave dar ir pamatytų. Žiūrint iš šalies, televizija man atrodė kaip koks beribis vandenynas. Man čia labai patinka. Nors neišsižadu ir radijo – galbūt kada nors ten dar sugrįšiu.

– Esate ne tik naujasis vedėjas, bet ir FTB bei „Kakadu“ reporteris. Kiek metų jau dirbate televizijoje?

– Ketvirtus. Pirmoji mano laida buvo „Paparacai.lt“. Į televiziją patekau, kai metus pasimokęs transporto inžinerijos Vilniaus Gedimino technikos universitete įstojau į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos.

– Darbas televizijoje „neatmušė“ nuo mokslų?

– Studijuoju neakivaizdžiai. Kol kas viską pavyksta suderinti, valios tam užtenka, nors tenka prie darbų ir naktimis pasėdėti.

– Kokiu savo tyrimu esate labiausiai patenkintas?

– Vienas pirmųjų – Seimo ūkio garažas. Į jį buvome neįleisti. Bandėme patekti su Seimo nariais – P. Gražuliu, J. Veselka, J. Stanevičiumi... Buvo ten ką slėpti – ir pirtelė, ir kavinė, žodžiu, visas pramogų kompleksas. Garažo administracija padarė klaidą, kad iškart mūsų neįsileido, kitaip būtų kilę mažiau abejonių.

– Kokius žmones sunkiausia prakalbinti?

– Viešus asmenis, kurie nenori kalbėti. Atvirai sakant, valdininkai, tarnautojai, bėgantys nuo žurnalistų, sukelia savotišką pasitenkinimo jausmą – jei bėga, vadinasi, yra kaltas. Tokį pakalbinti sudėtingiausia, bet parodyti bėgantį – bent jau malonu.

– O koks atvejis įsimintiniausias?

– Kažkada gaudžiau Seimo narį Gediminą Navaitį, už mokesčių mokėtojų pinigus nusipirkusį „Mikės Pūkuotuko nuotykius“ ir daug kitokių knygų, prabangų kavos servizą. Jis, mano akimis, pats yra personažas – linksmas žmogus, vengiantis atsakyti į paprasčiausius klausimus, prisidengdamas tuo, kad, girdi, „Kakadu“ – nerimta laida.

– Nesutinkate, kad „Kakadu“ nėra rimta laida?

– Nesutinku. Dabar ji kaip tik yra surimtėjusi. Tai laida, kurioje kažkam pabaksnojama pirštu ir primenama apie nenuveiktus darbus.

– Kokie žmonės jautriausiai reaguoja išgirdę, kad juos kalbina „Kakadu“?

– Seimo nariai iš pramogų pasaulio. Tada jie žino, kad kažkas bus blogai.

– Ar pats susinervinate, kai pašnekovas nenori su jumis kalbėtis?

– Aš nesusinervinu. Tiesiog užduodu kitą klausimą, paskui – dar vieną, ir paprasčiausiai rodome, kaip tas žmogus elgiasi. Manau, žiūrovai patys susidaro nuomonę, kodėl yra taip, o ne kitaip.

– Žmonės nemėgsta Seimo ir laiko jį visų blogybių šaltiniu. Kokių emocijų kupinas jūs vaikštinėjate po Seimo rūmus?

– Seimas – tarsi valstybė valstybėje, turinti savas taisykles. Toje valstybėje irgi priveliama klaidų, daug ko nepadaroma ar daroma ne taip, kaip turėtų būti. Visa tai norisi parodyti. Aš pats stengiuosi būti nešališkas ir nenusiteikęs priešiškai nė vieno Seimo nario atžvilgiu.

– Ar yra tokių klausimų, kuriuos sunku užduoti?

– Įsijaučiu į eilinio piliečio poziciją ir pateikiu klausimą taip, kaip jam rūpėtų. Nebūna taip, kad norint kažko paklausti tektų įveikti save.

– Ar patys žiūrovai jums pasiūlo temų?

– Daug skambučių sulaukėme po FTB laidos apie Kauno medikus. Tačiau dažniausiai žiūrovai skambina tada, kai nori išspręsti asmeninę problemą. Mes imamės tokių temų, kurios būtų svarbios ne vienam žmogui ir įdomios bent jau daugumai visuomenės.

– Ar pasiknaisiojus po jūsų gyvenimą būtų galima surasti ką nors skandalinga?

– Surasti ką nors skandalinga mano gyvenime, manau, nepavyktų, bet sugalvoti – taip.

– Ką pats mielai žiūrite per televizorių?

– Lietuviškus kanalus žiūriu dėl bendro išprusimo. Man įdomu, kaip kolegos kuria laidas. Pasižiūriu ir šokių bei dainų projektus, kad žinočiau, ką aptarinėja mano draugai. Savo malonumui žiūriu užsienio kanalus – „Discovery“, „History“, „Travel“.

– Šokiams ar dainoms ryžtumėtės, jeigu jūsų primygtinai prašytų?

– Nemanau, kad esu tas, į kurį šokantį ar dainuojantį būtų įdomu žiūrėti. Tačiau jeigu reikėtų kažką daryti, pirmiausia konsultuočiausi su specialistais, kad jie pasakytų, ar iš manęs būtų galima ką nors padaryti.

– Ką mėgstate veikti, kai atitrūkstate nuo darbų?

– Mano didžioji aistra – futbolas. Kiekvieną ketvirtadienį žaidžiu jį su draugais. Labai mėgstu lankytis parodose. Lankau jas retai, nes stengiuosi rinktis tik tas, kurios man patinka. Dar labai mėgstu keliauti. Apkeliavau jau kone pusę Europos. Labai norėčiau į JAV pakeliauti garsiuoju „Route 66“, aplankyti Niujorką, Los Andželą.

– Kokios mintys dažniausiai sukasi jūsų galvoje šiuo metu – darbas, meilė, materialinė gerovė ar... gripas?

– Darbdaviai mus paskiepijo. Manau, gripas yra per daug išpūstas reikalas. Dažniausiai galvoju apie darbą, naujų temų paieškas ar jų pateikimo būdus. Tad darbas – neretai ir mano laisvalaikis.

– Tampate darboholiku?

– Nenorėčiau juo tapti, bet draugai pastebi, kad darbui skiriu labai daug laiko. Tačiau man tai smagu.

– Nesibaiminate, kad atsidavęs darbui apleisite meilės reikalus?

– Šiuo klausimu su savo drauge sutariu. Kita vertus, kai rečiau matomės, santykiai šiltesni.

„Savaitė“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką