Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas: „Kai dirbu, man nieko neskauda“

Henrikas Vaitiekūnas
Henrikas Vaitiekūnas
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Liga ir sunki operacija nesutrukdė Henrikui Vaitiekūnui vėl kibti į darbus. Jis jau suka savo naujosios laidos „Be recepto“ reportažus.

 „Visiems sakau, kad darbas – būdas pratęsti jaunystę. Nors kartais man atrodo, kad seniai esu miręs, o mirusiam poilsio nereikia“, – šmaikštauja charizmatiškasis žurnalistas.

Tiesa, kad rudens sezonui rengiate naują laidą? Kuo ji bus kitokia?

Tiesa, bet laida nebus kitokia. Nieko naujo Vaitiekūnas neparodys, tik kitaip. Kaip ir ankstesniuose savo laidų reportažuose, taip ir naujojoje laidoje „Be recepto“ stengiuosi į jau žinomus faktus, įvykius pažvelgti naujai, kitu rakursu. 

Kaip pavyzdį pateiksiu per visas televizijas parodytą ožkų paradą ir mis ožkos rinkimus. Aš irgi vienoje laidoje rodysiu ožkas, bet ne apie tai, kuo viena geresnė už kitą, o kuo naudingas ožkų pienas ir jo produktai, kaip jis perdirbamas (net į fabrikėlį važiavome filmuoti) ir kt. Šiame reportaže aiškinsimės, ar tikrai nepatartina gerti nevirinto ožkų pieno, nes neva galima užsikrėsti encefalitu ir pan. Taigi apie tas pačias ožkas galima kalbėti  įvairiomis temomis.

Berods, gyvūnėliai – jūsų mėgstama tema. Vis dar tebesate Lietuvos gyvūnų globos draugijos tarybos narys?

Taip. Net nežinau, kodėl jaučiu simpatiją visokiems gyvūnėliams, ypač šunims. Gal praėjusiame gyvenime buvau kokio nors gyvūno kailyje (šypsosi). Nors jei atvirai, po mirties nenorėčiau atgimti žiurke, bet būtų visai neblogai – simpatišku šuniuku. Daug metų turėjau šunį, bet dabar kito jau nebelaikau. Dukra gyvena atskirai, nebėra kam vedžioti, o aš negaliu.

Užtat laikau katytę vardu Liepa (pavardės nesakysiu, nes ir taip visi iškart atspės). Jau penktus metus mūsų namuose gyvena ši gražuolė ir nė karto nebuvo išėjusi į lauką. Buvau prisiekęs per jos penktąjį gimtadienį išnešti į kiemą, bet tada lyg tyčia lijo. Įdomiausia, kad,  išskyrus savo „tabletes“ (katyčių maistą), ji nieko kito neėda. Net žuvies – į ją tik pasitrina. Guli ant pagalvėlės kaip karalienė, visų mylima, soti – argi ne gyvenimas?.. Pagalvoju, kodėl vieni gimsta vargui, kiti – laimingam gyvenimui. Kaip mano žmona sako: „Čia likimas.“

Kokiam žiūrovų ratui bus skirta laida „Be recepto“?

Pritaikyta moterims, bet tinka ir vyrams (juokiasi). Nuo rudens startuosiančioje laidoje dalysiu keistus ir gražius receptus bei patarimus apie tai, kas sveika ar nesveika, taip pat įvairiausius naudingus dalykus, tik šiek tiek nestandartiškai, vaitiekūniškai. Pavyzdžiui, kad nereikia šluotos dėti ant žemės – kabinama ant sienos, ji laikys metus ilgiau...

Man patinka laužyti stereotipus ir į gyvenimą pažvelgti kitu kampu, žinoma, pasitelkiant mokslininkų išvadas, specialistus. Nepilstome iš tuščio į kiaurą. Praėjo tie laikai, kai buvo viena televizija ir visi žiūrėjo vieną ir tą pačią laidą, nes nebuvo pasirinkimo. Dabar, jei neišsiskirsi, nesugebėsi sudominti, tavęs niekas ir nepastebės.

Televizijoje jau daugiau kaip trisdešimt metų. Ar nepabodo, nesinori kartais visko mesti?

Tai padaryti norisi kiekvieną pirmadienį. Kadangi nieko kita nemoku, net vinies į sieną normaliai įkalti, tai ir sėdžiu televizijoje. Be to, kai dirbu, nieko neskauda (juokiasi), jaučiu, kad gyvenu.

Kai penkis mėnesius turėjau priverstinių atostogų dėl ligos, po savaitės padai ir delnai niežėjo, neradau sau vietos. Ir dabar lyg ir nėra kur skubėti, laida bus rodoma tik rudenį, bet jau filmuojame reportažus. Kai nereikia forsuoti ir rengti reportažo „ant karštųjų“ kitos dienos laidai, vienas malonumas. Beje, rytoj važiuoju į Anykščius filmuoti šerno vardu Henrikas. Bus malonu susipažinti su bendravardžiu (šypsosi). 

Po rimtos operacijos vėl puolėte į darbus, nors buvo momentas, kai jūsų gyvybė kabojo ant plauko. Kaip jaučiatės?

Nekabėjo mano gyvybė ant plauko. Dėl operacijos jaučiuosi gerai, bet va po operacijos... kita kalba. Nekreipiu dėmesio į sveikatą, kaip kad gydytojai liepė. Nemedituoju, ant galvos nestoviu, netapau nei vegetaru, nei sveikuoliu ir kol kas nesirengiu juo tapti. O turėčiau sveikai taisyklingai maitintis, nerūkyti. Jeigu spaudai ir žmonai, tai pasakyčiau, kad rečiau traukiu dūmą, o šiaip tai kaip rūkiau, taip rūkau. Ir dėl to mane graužia sąžinė. Buvo laikas, kai du mėnesius nė cigaretės į burną ir jokio sunkumo nebuvo, bet užteko vieno karto ir vėl įjunkau. Tik va po širdies operacijos vienas blogas dalykas nutiko – organizmas nepriima alkoholio. Pilnas baras stovi, o nė penkiasdešimt gramų nesinori. Vaitiekūnienė sako: „Geriau jau po operacijos būtum metęs rūkyti.“ Deja, kiekvieną rytą pradedu puodeliu kavos ir cigarete. Kadangi žmona namuose rūkyti neleidžia, einu į balkoną. Gerai, kad vasara, o kas bus žiemą (svarsto)? Viena blogybė – baisiai tas pats peizažas iš balkono įgriso. 

Plačiau skaitykite žurnale „Ji“ 

Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką