Prieš tris savaites savo kelionę Berlyne pradėjęs vaikinas šiuo metu vieši Lietuvoje. Čia jis bus dar keletą dienų, o tada pajudės pro Baltijos šalis Skandinavijos link. „Iš Estijos kelsiuosi į Suomiją, pavažinėsiu Skandinavijos šalyse, paskui per Daniją, Vokietiją ir Prancūziją trauksiu į Didžiąją Britaniją. Iš ten mano kelias pasuks piečiau – noriu aplankyti Balkanus, o paskui į Artimųjų rytų pusę suksiu“, – lyg žirnius artimiausius planus išbėrė Markas.
Jis mano, kad galutinį kelionės tikslą Hanojų pasieks po poros metų, o pakeliui stengsis aplankyti kiek įmanoma daugiau valstybių. „Noriu susipažinti su kuo daugiau žmonių, suprasti, ką jie mąsto, kaip supranta pasaulį. Iš sutiktų žmonių imu interviu – paskui panaudosiu dokumentinei juostai“, – pasakojo vokietis.
 |
| M.Lochneris karjerą viename Vokietijos bankų iškeitė į porą metų truksiančias klajones po pasaulį. |
Norėjo ekstremalių išbandymų
Į kelionę jis išsiruošė gruodį dėl paprastos priežasties – norėjo kuo didesnio iššūkio. Esą važiuoti šiltuoju metų laiku yra pernelyg lengva. „Jau patyriau, ką reiškia miegoti palapinėje, kai lauke 25 laipsniai šalčio. Bjauriausia yra ryte, kai keliesi ir turi atsisegti miegmaišį, gamintis pusryčius – vanduo būna užšalęs“, – kalbėjo Markas. Tačiau šalčio jam dar negana – jis trauks į Skandinaviją kuo arčiau Šiaurės ašigalio. „Norvegija žiemą – argi ne išbandymas?“ – šypsojosi pašnekovas.
Kelionei jis pasirinko ne įprastą dviratį, o triratį, kuriame pedalai minimi sėdint. Per parą Markas nuvažiuoja apie 130 kilometrų, dažnai miega tik kas antrą naktį – nori susipažinti su pravažiuojamų šalių naktiniu gyvenimu. Vieną arba dvi dienas per savaitę skiria poilsiui nuo važiavimo.
Tarp daiktų - būgnelis
Ruošdamasis šiai kelionei (ekspedicijai, kaip pats vadina) Markas daug bendravo su kitais ilgus atstumus mėgstančiais dviratininkais – jų, pasak pašnekovo, vien Vokietijoje yra apie šimtas, klausė jų apie eismo ir kelių sąlygas kitose šalyse, apie reikalavimus vizoms, taip pat apie reikiamą bagažą.
Nežinau, ką veiksiu pasiekęs Hanojų, bet bankininku tikrai nebebūsiu, – kalbėjo Markas.Su savimi vaikinas vežasi apie 70 kg sveriantį krovinį. Tarp būtinų daiktų guli ir afrikietiškas būgnelis „Kolegos dviratininkai man sakė, kad mano dviratis per sunkus. Žinau – dalies daiktų atsikratysiu, kai atšils orai. Nereikalingus žieminius rūbus išsiųsiu namo į Vokietiją“, – kalbėjo Markas. Pašnekovas teigė dar nežinantis, kiek pinigų prireiks visai kelionei, tačiau stengiasi neišlaidauti.
„Pinigai išeina tik maistui – už nakvynę niekada nemoku. Naudojuosi svetingumo klubų paslaugomis arba miegu palapinėje kur nors miške, toliau nuo žmonių akių. Bet ruošdamasis netaupiau – įsigijau kokybiškus daiktus, kad žiemą nesušalčiau“, – sakė vokietis.
Lietuvoje Markas vieši jau kelios dienos, o ateinančią savaitę pajudės Rygos link. „Man čia patinka – draugiški žmonės, labai šiltai mane sutiko. Bet keliai... Važiuoti magistralėmis labai pavojinga – ir slidu, ir vairuotojai neatsargiai važinėja“, – šnekėjo į pasaulio kraštą išsiruošęs dviratininkas. Ką jis darys, kai jo kelionė baigsis? „Taip toli į priekį dar negalvoju. Nežinau, kaip į Vokietiją grįšiu – žinau tik tiek, kad bankininku būti nebenoriu“, – pokalbį baigė Markas.
Daugiau informacijos apie M.Lochnerio kelionę skaitykite jo tinklaraštyje www.berlin-hanoi-2008.com
