Atlikėja jau kurį laiką gyvena JAV, tačiau nuo savo gimtosios šalies nenutolo. Jos muzika prisotinta japoniškų motyvų, o išjaustos melodijos leidžia pirštų galiukais prisiliesti prie Tekančios saulės šalies kultūros. Artėjant pasirodymui Vilniuje, K.Matsui davė išskirtinį interviu „15min“.
– Lankėtės Lietuvoje kelis kartus, paskutinį kartą – 2006 m. Ką pamenate apie mūsų šalį?
– Prisimenu, kad Vilnius labai gražus. Vienos mano viešnagės metu, regis, artėjo Kalėdos, snigo, miestas atrodė nuostabiai, tarsi pasakoje.
– Viename interviu esate pripažinusi, kad publika daugelyje šalių mieliau klausosi ne instrumentinės, o vokalinės muzikos, ypač pop ir roko stilių. Ar kada nors svarstėte pasirodyti su dainininku?
– Tiesą sakant, ankstesniame savo albume „Moyo“, išleistame 2007-aisiais, yra keletas kūrinių su vokalu. Tai buvo įdomu. Kartais man tai patinka, tačiau didžioji mano muzikos dalis instrumentinė. Esu laiminga, kad ji klausoma, manau, kad tokios melodijos lengviau peržengia šalių, tautų ribas. Koncertų metu lengviau pajusti vienybę.
– Nuo pat mažų dienų, tiek mokydamasi, tiek siekdama karjeros, nuolat buvote pirma ir geriausia. Kas jums padėdavo ir vis dar padeda žengti pirmyn?
– Esu daug keliavusi muzikuodama. Per koncertus jaučiuosi tokia laiminga, muzika sujungia mane ir klausytojus nepaisydama kultūros ar istorijos skirtumų, užkrečia savo ritmu. Klausytojų šypsenos suteikia man džiaugsmo ir energijos kurti toliau.
– Vos prieš mėnesį jūs ir žinomas džiazo pianistas Bobas Jamesas išleidote naują, keturiomis rankomis sugrotą albumą „Altair & Vega“. Ar tai ženklas, kad ateityje galime tikėtis ir daugiau bendrų projektų su kitais garsiais muzikantais?
– Turiu daug draugų muzikos industrijoje, bet būtent šis projektas brendo labai ilgai – viskas prasidėjo prieš 10 metų. Galbūt dar ką nors nuveiksime drauge, tačiau šiuo metu pristatau savo naująjį, šiemet išleistą, albumą „The Road...“, kurį prodiusavau pati. Būtent jo melodijas išgirs mano koncerto svečiai Vilniuje.
„Aš tikiuosi, kad mano muzika gali sujungti žmonių protus ir atnešti bent truputį daugiau harmonijos.“
– Apie ką šis albumas?
– Pastebėjau, kad kiekvienas iš mūsų turi savo kelią, esame jo kūrėjai. Šis kelias nesibaigia, todėl ir albumo pavadinime daugtaškis. Mano kelias – tai muzikinė kelionė, prasidėjusi iš sielos gelmių, tad „Road...“ yra labai gilus ir atviras.
– Ne sykį sakėte, kad muzika jums tarsi malda. Ko prašote taip melsdamasi?
– Aš tikiuosi, kad mano muzika gali sujungti žmonių protus ir atnešti bent truputį daugiau harmonijos, taikos šiai žemei. Turime tiek daug problemų, bet tikiu, kad muzika turi magišką galią. Viliuosi, kad ji gali padėti.
– Dažnai lankotės Japonijoje. Kas ten pasikeitė po kraupios Fukušimos tragedijos?
– Vis skraidau pirmyn atgal. Įvykus žemės drebėjimui ir Fukušimos atominės elektrinės sprogimams, buvau Tokijuje. Maniau, kad mano gyvenimas ten ir pasibaigs. Bet man viskas buvo gerai, tik negalėjau susisiekti su giminaičiais ilgas tris savaites. Vėliau paaiškėjo, kad jie gyvi ir sveiki. Esu dėkinga visiems, kas neliko abejingi šiai nelaimei. Po jos gavau daugybę laiškų ir užuojautų iš viso pasaulio. Pasaulinė atjauta ir palaikymas labai padėjo japonams.
– Daugiausia jūsų muzikos klausytojų, kaip bebūtų keista, yra JAV, o ne Japonijoje.
– Esu keliavusi į daugybę vietų – Japoniją, Pietų Afriką. Bet kadangi esu įsikūrusi Amerikoje, čia koncertuoju daugiausiai, tad, matyt, ta situacija susiklostė natūraliai. Bet taip pat daug gerbėjų turiu ir Rytų Europoje, kad ir Lietuvoje. Žinau, kad jūsų tautiečiai manęs laukia ir nekantrauju juos pamatyti, juk taip seniai ten nebuvau ir noriu grįžti.
– Jūsų oficialiame tinklalapyje nurodytas elektroninio pašto adresas, kuriuo gerbėjai gali siųsti laiškus tiesiai jums. Kiek žinau, sąžiningai juos skaitote. Gal yra koks laiškelis, kurio žodžiai giliai įsirėžė į širdį?
– Kadaise gavau laišką, kuriame buvo rašoma – „Keiko muzika nukelia mus atgal prie savo ištakų“, pamaniau, „vau“! Žinote, kai susilieju su muzika – pasirodau koncerte, repetuoju ar įrašinėju – jaučiu ryšį su ja. Manau, kad su žmonėmis, kurie manęs klauso, taip pat esame susiję. Nesvarbu, kaip toli jie bebūtų, kai jie pajunta tą patį, ką aš, suprantu, juk išties vyksta stebuklai.
– Kada jums sunkiausia groti?
– Vos prisilietusi prie muzikos atsigaunu, nesvarbu, koks sunkus man metas. Liūdesys, sunki diena man grojant išsisklaido. O koncertuose aš apskritai nieko negalvoju, tik susikaupiu ir skambinu, galbūt todėl man muzika tokia panaši į maldą. Tai labai sveika.
– O kaip apskritai rūpinatės savo sveikata? Atrodo, lyg tie dešimtmečiai, praleisti scenoje, jūsų nė nepalietė.
– Ačiū (juokiasi). Stengiuosi palaikyti gerą vidinę energiją, o ją išleisti tik per pasirodymus. Kartais negaliu užmigti, pastarąsias kelias dienas miegodavau vos po dvi valandas, nes darbo grafikas buvo labai įtemptas. Manau, kad mano koncertai padeda man palaikyti gerą formą.
– Nudžiuginkite savo gerbėjus Lietuvoje pora žodelių...
– Laukiau, kol galėsiu pas jus atvykti ne vienerius metus. Labai laukiu koncerto! Jis bus kitoks nei ankstesni, viliuosi, kad kartu galėsime tai pajusti, prašau, ateikite.
Bilietus į K.Matsui koncertą lapkričio 23-iąją Vilniaus kongresų rūmuose platina BILIETAI LT. Bilietų kaina – nuo 80 Lt.
