Tyrimai rodo, kad kyla rizikos ir neapibrėžtumo lygis. Verslininkai tikisi, kad eksporto apimtys augs, tačiau prognozuojama, kad plėtra bus nestabili ir netolygi. Ukrainos krizė paveikė kas penktą gamintoją, dirbantį Ukrainoje ir kas trečią, dirbantį Rusijoje.
Puokštė problemų
Mažėja paklausa, atsiranda daugiau logistinių trukdžių, stabdomi pasirašyti kontraktai ir nepasirašomi nauji, didėja valiutų svyravimo rizika, vėluoja atsiskaitymai
„Mažėja paklausa, atsiranda daugiau logistinių trukdžių, stabdomi pasirašyti kontraktai ir nepasirašomi nauji, didėja valiutų svyravimo rizika, vėluoja atsiskaitymai“, – tokias problemas įvardijo LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, gerokai sumažėjo įmonių, neįžvelgiančių jokių grėsmių savo veiklai.
Vis daugiau verslininkų skundžiasi vidaus paklausos silpnėjimu. Pablogėjo vidaus vartojimo bei skolinimosi prognozės. Bendras rizikos lygis pramonėje išaugo.
„Optimistiškai į eksporto perspektyvas žvelgia tik pienininkai. Įsibėgėja prekyba su Rusija pasibaigus draudimams. Taip pat Rusija savo rinką uždaro 6 didžiausioms Ukrainos pieno bendrovėms“, – teigė ekonomistas.
Stebina Rusija
Eksportas į Rusiją 2014 m. atrodo geriau, nei būtų galima tikėtis.
Nepaisant sudėtingos padėties NVS valstybėse, Lietuvos prekių eksportas 2014 m. sausį-vasarį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,1 proc. Bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 1,4 procento.
Lietuvos eksportą į NVS į viršų tempia Kazachstanas, į kurį eksportas per metus padidėjo 42 proc. Labiausiai smuko eksportas į Ukrainą. Per metus kritimas viršijo 36,8 procento.
„Eksportas į Rusiją 2014 m. atrodo geriau, nei būtų galima tikėtis, ypač atsižvelgiantį tai, kad oficialios Rusijos institucijų prognozės rodo, jog 2014 m. šalies ekonomika gali neaugti. Eksportas į Rusija sausio-vasario mėnesiais palyginti su praėjusiais metais išaugo net 12 proc.“, – sakė A.Izgorodinas.
Didėja nedarbas
2014 m. netikėtai Lietuvoje ėmė augti nedarbas ir tai tęsiasi jau du mėnesius iš eilės.
Pramonininkai atkreipė dėmesį, kad atsirado labai reali lėtėjančio vidaus vartojimo tikimybė.
2014 m. netikėtai Lietuvoje ėmė didėti nedarbas ir tai tęsiasi jau du mėnesius iš eilės. Be to, augant įtampai Ukrainoje jaučiami prastėjantys vartotojų lūkesčiai. Tokia tendencija fiksuojama trečią mėnesį iš eilės.
Blogėjantys vartotojų lūkesčiai gali skatinti juos riboti išlaidas ir daugiau taupyti.
Pasak A.Izgorodino, jeigu Rusija toliau eskaluose konflktus Ukrainoje, tai gyventojai gali ėl mestis taupyti: "Tai nėra gerai ekonomikai.“
Nepaisant neigiamų tendencijų, prognozuojama, kad augant gamybai pramonė labai lėtai didins darbuotojų skaičių. Konkurencija skatins didinti atlyginimus. Darbo užmokesčio augimo tempai ir toliau viršys infliacijos tempus.
Pirmą kartą per visą lūkesčių matavimo istoriją NVS rinkų nestabilumas užėmė pirmąją vietą didžiausių grėsmių sąraše. Antroje vietoje yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Įmonės ėmė labiau skųsti valiutų rizikos svyravimais.
Tenka branginti paslaugas
Paslaugų poreikio mažėjimas daro nemažą įtaką paslaugų įkainiams. Tai mus ypatingai neramina, – sakė A.Kondrusevičius.
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad blogos tendencijos buvo jaučiamos nuo praėjusių metų pabaigos.
„Daugiau nei 70 proc, krovinių į Rusiją gabenama kelių transportu. Srautai nuo šių metų pradžios buvo sumenkėję ir be Ukrainos. Paslaugų poreikio mažėjimas daro nemažą įtaką paslaugų įkainiams. Tai mums ypač kelia nerimą“, – sakė jis.
A.Kondrusevičius išskyrė tris prekių segmentus: „Maisto produktų eksporto svyravimai mažiausi. Antroje vietoje – kasdienio vartojimo prekės. Labiausiai nukenčia nekasdienio būtinumo prekės. Čia kritimas kai kur matuojamas kartais.“
Pasak jo, Kazachstanas tampa regiono lyderiu ir vežėjai tai jaučia. Pervežimų apimtimi ši šalis jau pralenkė Ukrainą. Į Rusija važiuojama 180-200 tūkst. kartų per metus. Į Kazachstaną, prognozuojama, šiemet vežimų bus 8-9 tūksančiai.
„Vežėjai ieško kitų rinkų. Kartais net ir egzotiškų. Pavyzdžiui, Marokas. Esam mažiau optimistiški dėl Kinijos. Kai kurių asmenų apsilankymas mums pakišo koją ir sutarties teks palaukti“, – sakė A.Kondrusevičius. Kontaktai su Kinija įšalo po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos vizito Lietuvoje.
Jis nurodė, kad šiais metais vežėjų apyvarta mažėjo 10 procentų. „Tai dar ne viskas. Nežinome, kiek ilgai tęsis sankcijos. Jos poveikį tikrai darys. Žinoma, šį poveikį jaučiame ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai“, – aiškino A.Kondrusevičius.
